Ponto-Kaspijos šoniplaukos Baltijos regione: nišos pokyčiai ir funkcinis palyginimas su vietinėmis rūšimis (AMPHIBALT)

Biologinės invazijos yra viena iš pagrindinių bioįvairovės nykimo priežasčių. Žmogaus įsikišimas sudarė prielaidas itin adaptyvių Ponto-Kaspijos vėžiagyvių – šoniplaukų – invazijoms į Europos vandenis. Siekiant pažaboti besitęsiantį šių gyvūnų plitimą ir sumažinti žalingą poveikį vietinėms rūšims būtina skubiai imtis priemonių. Deja, tai nėra paprasta, nes šių invazijų sėkmę lemiantys veiksniai vis dar nėra iki galo suprasti. Dažniausiai kaltė tiesiog suverčiama dideliam vislumui ir ekologiniam plastiškumui, tačiau invazijos procesas yra daugialypis, o apie invazyvumą lemiančias šoniplaukų genomines ir funkcines ypatybes žinoma mažai. Be to, nėra žinoma, ar invaziniame areale jų ekologinės nišos išsiplėtė ar pasislinko, dėl ko sunku prognozuoti jų ilgalaikį išgyvenimą, plitimą ir ekologinius poveikius. Baltijos regionas yra ideali vieta šiems klausimams tirti, nes XX a. 7-ajame dešimtmetyje čia buvo Ponto-Kaspijos vėžiagyvių introdukcijos centras ir todėl dabar čia yra įsitvirtinusi filogenetiškai įvairi, vietinių ir svetimkraščių rūšių, šoniplaukų sąranka. Vykdant projektą numatoma, taikant daugiadisciplinį požiūrį ir atliekant vidurūšinius bei tarprūšinius palyginimus, patikrinti hipotezes apie nišos pokyčius naujai užimtose buveinėse bei invazijos sėkmę lemiančias genomines ir funkcines ypatybes. Sisteminiai tyrimai bus pagrįsti fizinės ir trofinės nišų, genetine, metaboline ir morfologine analizėmis panaudojant modernius (naujos kartos ir įprastinė DNR sekoskaita, stabiliųjų izotopų analizė) bei laiko patikrintus (metabolizmo greičio matavimas, morfometrinė ir žarnyno turinio analizės) metodus. Tokio integracinio tyrimo rezultatai leis tiksliau prognozuoti rūšių polinkį į invazyvumą, svetimkraščių rūšių išgyvenimą bei vietinių rūšių išnykimo grėsmę, todėl bus reikšmingas įvairiapusės informacijos indėlis į invazijų valdymą ir bioįvairovės puoselėjimą.

×