Unguriai Lietuvos vandenyse gyveno nuo seno ir dalyje Lietuvos teritorijos buvo gan įprasti. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Baltijos jūros regione ungurių populiacija buvo eksploatuojama dar 5500 metų prieš mūsų erą. Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų Tadas Ivanauskas savo knygoje rašo jog „1901 metais dumblėtame Dzūkijos ežero, iš kurio išteka Ūlos upė, dugne buvo gausu ungurių“. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo dr. Justo Dainio straipsnį „Keistas ir paslaptingas ungurių gyvenimas“ skaitykite portale 15min.
Rinkti pavasarinių grybų – tik juos pažįstant. Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė sako, kad valgomą grybą nuo nevalgomo atskirti galima tik pažįstant grybų rūšis, o ruošiant grybus valgymui, pataria juos termiškai apdoroti bei įvertinti savo skrandžio jautrumą, juk jie – vienas sunkiau virškinamų produktų.
Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus. Apžvelgus pokyčius saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše, dėmesys laidoje buvo sutelktas į vieną mažiausiai tyrinėtų sričių – grybus ir kerpes. Paklausykite Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovės, vyresn. mokslo darbuotojos dr. Jurgos Motiejūnaitės interviu apie grybus ir kerpes LRT radijo laidoje „Vienkartinė planeta“
Lietuvoje be grybinių uodukų dar yra žeminiai uodukai (vystosi žemėje), žieminiai uodai (skraido vėlų rudenį ar ankstyvą pavasarį), storakojai uodai, ilgakojai uodai, plunksnėtaūsiai uodai, gumbauodžiai… Ir visi šie uodai nekanda ir krauju nesimaitina. Pamary ar paežeriais gegužės–birželio mėnesiais dideliais spiečiais skraido uodai trūkliai, tie patys, kurių lervomis minta žuvys, šeriamos akvariuminės žuvytės. Entomologijos laboratorijos vadovės dr. Rasos Bernotienės straipsnį apie uodus skaitykite portale 15min.
Prezidentas Gitanas Nausėda Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įtvirtinti aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita prioritetus teisėkūros procese, aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aplinkosaugos organizacijų atstovais. Susitikime dalyvavo Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius. Mokslininkas tikisi, kad įtvirtinus reikalavimą įstatymų projektams turėti aplinkosauginį vertinimą, išaugs iš aplinkosaugos, gamtos įvairovės specialistų poreikis. „Atliekant vertinimą reikės tam tikrų duomenų, žinių, reikės pasirengusių žmonių, sugebančių matyti ne tik tai, kas yra dabar, bet ir numatyti į priekį, modeliuoti galimus veiksmus ir galimus pasikeitimus. Todėl man, kaip akademinės bendruomenės atstovui, džiugu, nes poreikis gamtos, aplinkos tyrėjų turėtų išaugti“, – kalbėjo V. Rašomavičius. „Aš kartais pajuokaudavau, kad pirmuoju į Raudonąją knygą reikėtų įrašyti biologinės įvairovės tyrinėtoją, tai yra ta specialybė, kuri mūsų krašte, deja, ir visoje Europos po trupučiuką nyksta“, – sakė mokslininkas
Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkas Rimvydas Juškaitis pasakoja, kuo plėšrūs žvėrys praturtina savo racioną ir kodėl mokslininkas džiaugiasi, kad prie jo namų peri ir naktimis ūbauja pelėdos. Interviu klausykite 2021 m. gegužės 15 d. LRT radijo laidoje „Gamta – visų namai” nuo 4 min.
Kuršių mariose mažėja žuvų: vieni žvejai kaltina kormoranus, kiti – tuos, kuriems laimikio niekad negana. Žuvį Lietuvos gyventojai mėgsta ir vertina nuo seno: tai buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis tiems, kurie gyveno prie vandens telkinių. Pasklidus žiniai, jog žuvies mažėja, stengiamasi mažinti ar uždrausti žvejybą. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovo dr. Lino Ložio ir dr. Justo Dainio komentarai LRT televizijos laidoje „Vartotojų kontrolė”