Žiniasklaida

Atgal

Gamtos tyrimų centro vyr. specialisto Selemono Paltanavičiaus straipsnis „Lietuvos miškų paukščiai. Tetervinas (Lyrus tetrix)“ žurnale „Mūsų girios“ (2021 m. kovas–balandis Nr. 3–4 (875–876))

Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos vadovės, vyresn. mokslo darbuotojos dr. Daivos Burokienės, mokslo darbuotojo dr. Antano Matelio ir dr. Bangos Grigaliūnaitės straipsnis „Gebenės lipikės (Hedera helix) pažeidimai“ žurnale „Mūsų girios“ (2021 m. kovas–balandis, Nr. 3–4 (875–876))

Gamtos tyrimų centro vyr. specialisto Selemono Paltanavičiaus straipsnis „Lietuvos miškų paukščiai. Kurtinys (Tetrao urogallus L.)” žurnale „Mūsų girios“ (2021 m. kovas–balandis, Nr. 3–4 (875–876))

Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgitos Švedienės ir Aleksandro Švedo straipsnis „Grybai aplink mus” laikraštyje „Žaliasis pasaulis” (2021 m. gegužės 13 d., Nr. 18 (1224); 1 ir 2 lapai)

Didysis Akademiko Algimanto Grigelio kelias. 90-ajam gimtadieniui. („Mokslo Lietuva“, 2021 m. gegužės 12 d., Nr. 9 (674))

Selemonas Paltanavičius: Pempės nyksta. Kas jas išsaugos?

Didžiojo barščio genties vardo Heracleum atsiradimo istorija. Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojo dr. Vaidevučio Šveikausko straipsnis

Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgitos Švedienės ir Aleksandro Švedo straipsnis „Grybai aplink mus“

Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Aldonos Baubinienės, dr. Reginos Morkūnaitės ir dr. Artūro Bautrėno straipsnis laikraštyje „Žaliasis pasaulis”. Straipsnyje pateikiamos žinios apie mažiau žinomus mažuosius Vilniaus miesto teritorija tekančius upelius, kurių vagos ilgis nesiekia 10 km ar truputį ilgesnius. Ir jau „paslėptus“ bei užmirštus Vilniaus miesto mažuosius upelius, kurie istorinėje praeityje gausiai tekėjo mieste ir jo apylinkėse, aprūpino miesto gyventojus geriamu vandeniu, tenkino buitinius poreikius, tarnavo kaip gynybiniai įtvirtinimai

Gamtos tyrimų centro tyrėjai prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis, dr. Andrius Remeikis ir dr. Arūnas Diškus nustatė, kurie drugiai yra patys mažiausi pasaulyje. Straipsnis „Kurie drugiai yra patys mažiausi pasaulyje ir kodėl žmonės jų nemato?” laikraštyje „Žaliasis pasaulis” (2021 m. gegužės 6 d., Nr. 17 (1223); 1 ir 2 lapai)

Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgitos Švedienės ir Aleksandro Švedo straipsnis „Grybai aplink mus“ laikraštyje „Naujasis Gėlupis“ (2021 m. gegužės 1 d., Nr. 31(2258))

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovės, vyresn. mokslo darbuotojos dr. Jurgos Motiejūnaitės straipsnis apie nuostabiąją mosterą (Monstera deliciosa) žurnale „Miškai“ (2021 m. gegužė, Nr. 5 (137); 1 ir 2 lapai)

Akademikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis ir Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Gailė Žalūdienė LRT televizijos laidoje „Daiktų istorijos“ (2021m. balandžio 26 d.) Jonas Čerskis, Antanas Giedraitis, Juzefas Lukoševičius – trys lietuviškos pavardės, kurios gerai žinomos geologų bendruomenei ne tik Lietuvoje. Šiuos žmones vienija ne tik meilė žemės gelmių lobiams, bet ir tremtinio ar kalinio dalia. Jie, atsidūrę, regis, beviltiškoje situacijoje, sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir atlikti tokių reikšmingų mokslui darbų, kad jų pavardės tapo žinomos plačiajai visuomenei. Čerskio vardu pavadintas kalnynas, miestas ir net oro uostas Rusijoje. Šių žmonių darbas lemia ne tik kaip vystysis chemijos pramonė, bet ir kur bus nutiesti geležinkelio bėgiai

Akademikų Algimanto Grigelio ir Valentino Baltrūno straipsnis „Lietuvos geologinių žemėlapių kūrėjas. Geologo Jurgio Kisnėriaus 101-osioms gimimo metinėms artėjant“ laikraštyje „Mokslo Lietuva“ (2021 m. balandžio 26 d., Nr. 8 (673); 1 ir 2 lapai)

Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Sauliaus Stakėno straipsnis „Kai vieną kartą metuose povandeniniai vienišiai plėšrūnai išsižada atsiskyrėlio įžadų…” laikraštyje „Švenčionių kraštas“ (2021 m. balandžio 17 d., Nr. 15 (2027)

×