Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorijos kolektyvas vykdo tyrimų projektą „Išsami mikroorganizmų ir pirmuonių parazitų analizė Lietuvos ganyklose: vandenyje, dirvožemyje ir pašaruose“ (PROMIC, S-MIP-23-7), kurio tikslas – kompleksiškai įvertinti mikrobiologinę aplinkos būklę ganyklų agroekosistemose ir su ja susijusias rizikas gyvūnų bei žmonių sveikatai.

Šiuolaikinis žemės ūkis ir klimato kaita daro reikšmingą poveikį aplinkos mikroorganizmų bendrijoms. Bakterijos, grybai ir pirmuonys parazitai sudaro natūralią ekosistemų dalį, tačiau dalis jų yra potencialiai patogeniški ir gali būti infekcijų šaltinis naminiams gyvūnams bei žmonėms. Didelį susirūpinimą kelia ir antimikrobinio atsparumo genų plitimas aplinkoje, kuris siejamas su didėjančiu infekcijų gydymo neefektyvumu. Nepaisant to, Lietuvoje iki šiol trūko sisteminių tyrimų, apimančių visą ganyklų aplinkos kompleksą – vandenį, dirvožemį ir pašarus.

Įgyvendinant „PROMIC“ projektą, ganyklų aplinka nagrinėjama kaip vientisa mikrobiologinė sistema. Tyrimuose taikomi pažangūs molekulinės biologijos ir metagenomikos metodai, leidžiantys identifikuoti tiek kultivuojamus, tiek nekultivuojamus mikroorganizmus. Analizuojama bakterijų, grybų ir pirmuonių parazitų įvairovė, nustatomas patogeninių rūšių paplitimas agroaplikoje. Projekto metu taip pat atliekami aplinkos izoliatų išskyrimo, auginimo ir molekulinio apibūdinimo tyrimai, leidžiantys detaliau įvertinti aplinkoje cirkuliuojančius mikroorganizmus ir jų biologines savybes. Gauti duomenys leis geriau įvertinti mikrobiologinę taršą ir anksčiau aptikti rizikos veiksnius žemės ūkyje.

„PROMIC“ projekto rezultatai padės geriau suprasti mikroorganizmų ir parazitų ekologiją Lietuvos ganyklose, prisidės prie gyvūnų sveikatos, maisto saugos ir visuomenės sveikatos stiprinimo bei sudarys mokslinį pagrindą kurti tvaresnes ir atsparesnes žemės ūkio sistemas.

 

Šią vasarą Lietuvoje, Vilniuje organizuojamas 11-asis tarptautinis upinių mašalų simpoziumas, kuriame susirenka viso pasaulio mokslininkai, tiriantys upinius mašalus, jų įvairovę, biologiją, sistematiką, pernešamus patogenus ir gausumo reguliavimo galimybes. Šie simpoziumai organizuojami kas du metus ir yra puiki galimybė pasaulio mokslininkams susitikti, keistis informacija apie naujausius mokslinius atradimus, kurti bendradarbiavimo planus. Vilnius kelioms dienoms taps pasauliniu upinių mašalų tyrėjų centru. Renginio organizatoriai VMTI GTC ir VU mokslininkai.

Nuoroda: https://sites.google.com/view/xi-international-simuliidae-sy

Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre, Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje vykdomi didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) alternatyvių pašarų tyrimai. Šiame vaizdo įraše matyti, kaip lervos maitinasi spragintais kukurūzais, kurie žmonių maistui jau nebetinkami: jie buvo užkrėsti sandėliuojamų grūdinių kultūrų kenkėju – maistine kandimi (Plodia interpunctella).

Karščiu paveikti (spraginti) ar sumalti kukurūzai gali tapti sėkmingu didžiųjų milčių lervų maistu. Šioje laboratorijoje tiriama, kaip lervų pašarui gali būti pritaikomos ir kitos organinės atliekos, pavyzdžiui, įvairių sulčių išspaudos.

Tokie tyrimai apie didžiuosius milčius ir jų alternatyvius pašarus svarbūs ne vien atliekoms sumažinti. Jie padeda spręsti žiedinės ekonomikos iššūkius, pavyzdžiui, organiniai šalutiniai produktai grįžta į maisto ir pašarų grandinę bei prisideda prie tvaresnės ekosistemų apsaugos.

🎥 Pažiūrėkite vaizdo įrašą ir pasakykite: kokias organines atliekas, jūsų manymu, būtų prasmingiausia testuoti kaip pašarą?

Vilniaus kalvynai – vieni įdomiausių geologinių objektų Lietuvoje. Tai sudėtingas ledyno pakraštyje vykusių gamtinių procesų kūrinys, formuotas ne įprastų erozijos procesų, o termoerozijos – amžinojo įšalo atitirpimo ir grunto masės slinkimo į beatsilaisvinančią erdvę ledyno pakraštyje. Žinoma, prie dabartinio kalvyno vaizdo smarkiai prisidėjo ir žmogaus veikla.

Vilniaus pilių kalvynas susidarė dėl labai specifinių, retai pasitaikančių sąlygų ir tokiu būdu tapo unikalus savo kilme ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šis objektas – kandidatas į Pasaulio geologinio paveldo sąrašą!

Daugiau apie Vilniaus kalvynų susiformavimo ypatumus, nulėmusius dabartinį unikalų Vilniaus miesto kraštovaizdį papasakos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas.

Data: 2026-02-11 17:00

Adresas:
Nacionalinis lankytojų centras
Antakalnio g. 25

Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės mokslininkai ruošiasi artėjančiam vasaros sezonui: pasinaudoję tvirta ledo danga, Kauno marių pakrantėje pjovė nendres būsimoms lizdavietėms-gaudyklėms.

Lizdavietės-gaudyklės, kurių pagrindą sudaro įvairaus skersmens ir ilgio nendrių tarpubamblių ryšulėliai, kasmet gegužės mėnesį yra kabinamos ant medžių kamienų ar tvirtinamos prie krūmų šakų Lietuvos miškuose, pievose ir gyvenvietėse. Šiltuoju metų laiku jose įsikuria plėviasparniai vabzdžiai: pavieniui gyvenančios bitės, vapsvos ir jų gamtiniai priešai. Rugsėjį, nurinkus gaudykles ir išpreparavus lizdus, gaunama naujų žinių apie bendrijos rūšinę sudėtį ir mitybinių ryšių įvairovę.

Šios plėviasparnių vabzdžių bendrijos tyrimai svarbūs dėl kelių priežasčių:

• Pavieniui gyvenančios bitės ir vapsvos apdulkina tiek natūraliai augančius, tiek žemės ūkio augalus. Jos tampa vis reikšmingesnės ne tik dėl spartaus medunešių bičių nykimo, bet ir dėl veiksmingesnio kai kurių augalų rūšių apdulkinimo, palyginti su medunešėmis bitėmis.
• Dauguma pavieniui gyvenančių vapsvų yra grobuonys, reguliuojantys kai kurių augalėdžių vabzdžių, tokių kaip lapsukių vikšrų, lapgraužių, straubliukų, populiacijas. Tą pačią funkciją atliekantys plėviasparniai parazitoidai plačiai taikomi biologinėje vabzdžių kenkėjų kontrolėje.
• Be panaudojimo žemės ūkyje ir biologinės kontrolės procese, ši bendrija tinkama ekosistemų, kraštovaizdžio ir buveinių būklei bei jų pokyčiams vertinti.

2026 m. kovo 1 d. Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta mokslo monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“, prie kurios rengimo prisidėjo ir dr. Jonas Satkūnas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkas.

Monografiją parengė skirtingų sričių aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir savo sričių profesionalai, siekę apibendrinti naujausius pastarojo dešimtmečio mokslinių ir inžinerinių tyrimų duomenis apie Vilniaus piliavietę – Gedimino kalnas, Aukštutinę ir Žemutinę pilis. Leidinyje nagrinėjama šios istoriškai ir valstybiškai reikšmingos vietos gamtinė aplinka, geologinė sandara, architektūra, istorinė raida ir dabartinė būklė.

Knyga skiriama žymaus inžinieriaus geologo Kazimiero Monstvilo, ilgamečio Vilniaus pilių geologinės aplinkos tyrėjo, atminimui.

Pirmuosiuose monografijos skyriuose pateikiami enciklopediniai duomenys apie Gedimino pilies kalną, aptariama Vilniaus pilių erozinio kalvyno kilmė, remiantis archeologiniais duomenimis analizuojami didieji Vilniaus žemėvaizdžio pokyčiai nuo XIV amžiaus. Vėlesniuose skyriuose, pasitelkiant naujausių tyrimų rezultatus, išsamiai aprašoma kalno geologinė sandara, šlaitų dinamika, pateikiamas šlaitų elgsenos prognozės modelis bei pagrindžiama Gedimino kalno statinių ir šlaitų tvarkybos darbų koncepcija. Paskutiniame skyriuje pristatoma Aukštutinės pilies atkūrimo vizija.

Monografijos autoriai kviečia plačiąją visuomenę ir sprendimų priėmėjus suvokti Aukštutinės pilies atkūrimo reikšmę Vilniui ir visai valstybei – kaip vieno svarbiausių Lietuvos simbolių.

DOI: https://doi.org/10.20334/2025-058-M

Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorija tiria Lietuvos tamsiąją bitę (Apis Mellifera Mellifera)

Laboratorijoje vykdomi kompleksiniai vakarinės tamsiosios medunešės bitės tyrimai, skirti įvertinti jos genetinį ir morfologinį savitumą bei išsaugojimo būklę.

Ką darome?

• Atliekame morfometrinę analizę – pagal sparnų gyslų struktūrą nustatome porūšio tikimybę.
• Vykdome genetinius tyrimus, kurių metu nustatome motininę liniją – mitotipą.
• Bendradarbiaudami su Šveicarijos ir Vokietijos tyrėjais, vertiname svetimkraščių porūšių genų introgresijos laipsnį, t. y. kiek Lietuvos tamsioji bitė yra hibridizuota.

Lygindami mūsų duomenis su kitų Europos šalių, kuriose taip pat tiriama ir saugoma Apis mellifera mellifera, galime įvertinti, kiek Lietuvos tamsioji bitė yra panaši į kitose šalyse išlikusias populiacijas.

Plačiau mūsų publikacijoje https://doi.org/10.1080/00218839.2024.2327125

Šie tyrimai yra svarbūs ne tik mokslui, bet ir tamsiosios medunešės bitės apsaugai bei ilgalaikiam išsaugojimui Lietuvoje.

Sparno preparatas paruoštas morfometriniams matavimams

Agarozės gelio nuotrauka su Apis mellifera šeimų mtDNR COI–COII PGR produkto mėginiais po atliktos elektroforezės: 1, 13 – liniuotės su skirtingo ilgio DNR atkarpomis, 2–12 – tiriamų mėginių DNR sekos. Trumpesnės už 500 bp liniuotės atkarpą sekos priklauso C linijai – svetimkraščiai porūšiai (2–5, 8–9), lygios ar ilgesnės – M evoliucinei linijai – vietinei tamsiajai medunešei bitei (6–7, 10–12).

Tamsiosios vakarinės medunešės bitės kelminiame avilyje Musteikoje.