Gruodžio 6 d. „Litexpo“ vyko ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ baigiamasis renginys, kuriame Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos bei Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijų mokslininkų pristatyti tyrimai bei suorganizuotos edukacijos susilaukė ne tik visuomenės, bet ir žurnalistų dėmesio.

Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos mokslininkai renginio metu pristatė vieną ryškiausių vandens ekosistemų problemų – eutrofikaciją ir vandens žydėjimą bei kaip tvariai galima panaudoti perteklinę dumblių ir melsvabakterių biomasę, kuriant vertingus bioproduktus.

Renginio dalyviai galėjo ne tik praktiškai išbandyti mokslininko darbą, bet taip pat pasigrožėti Žuvų ekologijos laboratorijos dr. Justo Dainio Baltijos jūros gyvūnijos nuotraukomis.

Ekotoksikologijos laboratorijos mokslininkai Baltijos jūroje vykdo tyrimus, siekiant įgyvendinti projektus „Detect2Protect“ (Nr. S-BIODIVERSA-23-1, finansuojamas iš LMT lėšų programoje Biodiversa+, kurią kofinansuoja Europos Komisija) bei „BaltWreck“ (Nr. STHB.02.02-IP.01-0009/23, finansuojamas Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ Pietų Baltijos regiono 2021–2027 m. programos lėšomis).

Profesorius Stanislawʼas Wolkowiczʼius (Lenkijos geologijos institutas), puikus Gamtos tyrimų centro geologų bičiulis, Lietuvos geologų sąjungos suvažiavime 2024 m. lapkričio 29 d. skaitė pranešimą apie Lenkijos ir Lietuvos geologinio kartografavimo istoriją. Jo teigimu, pirmąjį Lenkijos ir Lietuvos geologinį žemėlapį 1764 m. sudarė prancūzų geologas Jeanʼas-Etienneʼas Guettardʼas (1715–1786). Tiesa, žemėlapis buvo labai paprastas – beveik visoje Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje pavaizduotas smėlis ir tik Pietų Lenkijoje pavaizduota druskos juosta.

Įdomu tai, kad Jeanʼas-Etienneʼas Guettard’as buvo ne tik talentingas geologas, bet kartu ir šnipas, Prancūzijos karaliaus Luiso XV siųstas į Lenkiją ir Lietuvą žvalgyti kokių vertingų naudingųjų iškasenų galima aptikti šioje besilpstančioje jungtinėje valstybėje. Ypač domėjosi Krokuvos apylinkių sidabro, švino ir druskos kasyklomis. Taigi, pirmasis geologinis žemėlapis – tarptautinio šnipinėjimo rezultatas.

Jeanʼo-Etienneʼo Guettardʼo (1715–1786) geologinis žemėlapis (Carte Mineralogique des Pologne (1764)

Profesoriui Stanislaw’ui Wolkowicz’iui suteiktas Lietuvos geologų sąjungos garbės nario vardas Augusto Uktverio nuotrauka (2024-11-29)

Save The Baltic Sea baigiamasis renginys š. m. gruodžio 6 d. Litexpo parodų rūmuose

Kviečiame aplankyti Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos ir Ekotoksikologijos laboratorijų stendus.

• Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos edukacija

Kviečiame plačiau sužinoti apie eutrofikaciją ir vieną ryškiausių šio proceso pasekmių – vandens žydėjimą, jo keliamas problemas ir rizikas bei kaip tvariai panaudoti šio proceso metu susidariusią perteklinę dumblių ir melsvabakterių biomasę vertingų bioproduktų kūrimui. Susipažinsite su Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamais dumbliais ir melsvabakterėmis, patyrinėsite juos mikroskopu, pamatysite iš dumblių ir melsvabakterių biomasės pagamintus bioproduktus.

• Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos edukacija

Turėsite galimybę susipažinti su Baltijos jūros žuvyse ir moliuskuose tiriamais sveikatos rodikliais, kurie yra naudojami įvertinti taršos poveikį organizmams. Mini laboratorijoje galėsite mikroskopo pagalba stebėti žuvų ir moliuskų kraujo/hemolimfos ląsteles, nustatyti žuvų amžių pagal otolitus ir žvynus. Taip pat susipažinsite su žuvų žymėjimo metodais, taikomais stebėsenai, Ekotoksikologijos laboratorijoje vykdomais tyrimais ir grožėsitės  Baltijos jūros povandeniniu pasauliu, aptarsime nuskandintos cheminės ginkluotės ir nuskendusių laivų poveikį Baltijos jūros biotai bei biologinio monitoringo svarbą ir jo integraciją į cheminį Baltijos jūros monitoringą.

Gamtos tyrimų centro direktorius Sigitas Podėnas susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda dėl savo kandidatūros į aplinkos ministro postą. Susitikimo metu buvo pabrėžta ilgalaikės miškų strategijos svarba, šlapynių reikšmė ir nuoseklaus klimato kaitos darbotvarkės įgyvendinimo būtinybė. S. Podėnas akcentavo savo akademinį pasirengimą, tarptautinius ryšius ir renovacijos projektų svarbą energetikos sektoriui. Jis taip pat pabrėžė, kad biologinės įvairovės krizė reikalauja skubių sprendimų, o Gamtos tyrimų centras sieks prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.

R. Riabovo / BNS nuotr.

2024 m. lapkričio 4 d. ir 8 d. Ekotoksikologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Živilė Jurgelenė dalyvavo ECHA (Europos cheminių medžiagų agentūros) Nanomedžiagų ekspertų grupės 20-ajame susitikime (ECHA-NMEG-20), kuriame buvo aptarti nanomedžiagų reguliavimo ir grupavimo iššūkiai. Taip pat nuotoliniu būdu lapkričio 26 d. dr. Živilė Jurgelenė dalyvavo EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) Pagamintų nanomedžiagų darbo grupės seminare (OECD Working Party on Manufactured Nanomaterial), skirtame grafeno šeimos medžiagų taikymui, tvarumui ir saugumui reguliuoti.

Gautos žinios yra vertingos ir reikšmingai prisideda prie tyrimų, vykdomų pagal LMT finansuojamą projektą „NanoBioTox“ (Nr. S-MIP-24-92).

Lapkričio 29 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusiame 35-ajame Lietuvos geologų suvažiavime Gamtos tyrimų centro mokslininkei Vaidai Šeirienei buvo įteiktas prestižinis Ignoto Domeikos atminimo medalis.

Nuoširdžiai sveikiname!

Gamtos tyrimų centro Kolekcijų skyrius žengė svarbų žingsnį, plėtojant infrastruktūrą, skirtą saugoti biologinės įvairovės pavyzdžius. Šią savaitę sumontuoti entomologinių pavyzdžių saugyklos mobilieji metaliniai stelažai, specialiai pagaminti centro Kolekcijų skyriaus užsakymu. Narystė CETAF įpareigoja centrą siekti, kad svarbi mokslinių tyrimų infrastruktūra, susijusi su gamtiniais pavyzdžiais, būtų vystoma ir stiprinama.

2024 m. lapkričio 26 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akdemijoje, vyko 13-oji tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „The Young Scientists for the Advance of Agriculture“ AGRISCI 2024.

Siekiant užmegzti naujus dalyvių ryšius ir bendradarbiavimą, konferencija padeda suburti įvairių žemės ūkio ir miškų mokslų tyrėjus. Konferencijos metu pristatyti žodiniai pranešimai agronomijos, agrobiologijos, agroekologijos ir žemės ūkio inžinerijos, sodininkystės, miškininkystės bei maisto sauga ir veterinarinės medicinos temomis.

Šioje jaunųjų mokslininkų konferencijoje dalyvavo ir keturios Gamtos tyrimų centro doktorantės.

Agronomijos sekcijoje pranešimą pristatė:

• Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė (“Wheat Grain Infected by Aspergillus Flavus Modifies Behaviour of Yellow Mealworm, Tenebrio Molitor L.”)

Agrobiologijos, agroekologijos ir agrikultūros inžinerijos sekcijoje žodinius pranešimus pristatė:

• Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos doktorantė Deimantė Tiškevičiūtė (pranešimas “Efficacy of Three EPN Species on Adult Mortality Of The Invasive Pest Otiorhynchus salicicola“),
• Augalų fiziologijos laboratorijos doktorantė Božena Ignotienė (pranešimas “Microbial Biostimulants Boost Productivity and Quality of Carrots and Affect Agrochemical Soil Properties”),
• Genetikos laboratorijos doktorantė Agnė Baranauskaitė (pranešimas “Transmission of Sarcocystis spp. in Lithuanian Livestock Farms”).

Doktorančių Gabrielės Bumbulytės-Žukevičienės ir Agnės Baranauskaitės pristatyti žodiniai pranešimai buvo išrinkti geriausiai pranešimais sekcijose. Doktorantėms įteikti diplomai bei dovanos.

Daugiau informacijos: https://agrisci2024.com/?contact-form-id=block-template-canvas&contact-form-sent=932&contact-form-hash=b164bccb63bf079de965f0a82fde7dfc34254f5a&_wpnonce=381cc63604#contact-form-block-template-canvas

2024 m. lapkričio 21 d. Gamtos tyrimų centre vyko Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“, organizuota LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus kartu su Gamtos tyrimų centru.

Už geriausius pranešimus diplomais ir prizais apdovanotos šios GTC darbuotojos:

I vieta Margarita Kazak už pranešimą „Trypanosoma ir jiems giminiški žiuželiniai (Trypanosomatidae) kraujasiurbiuose dvisparniuose vabzdžiuose (Culicidae, Ceratopogonidae, Simuliidae) Lietuvoje“.

III vieta Agnė Bučaitė už pranešimą „Mikroplastiko poveikis žuvims skirtingose jų vystymosi stadijose“.

Sveikiname!

 

Pranešimų tezes rasite čia.

Nuotraukų autorė LMA fotografė Virginija Valuckienė

2024 m. lapkričio 22 d. minime botaniko, gamtosaugininko, biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Karolio Jankevičiaus 100-ąsias gimimo metines.

Ta proga Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, kurioje pristatomi svarbiausi Karolio Jankevičiaus veiklos barai – ekologija ir gamtosauga.

Daugiau nei pusę amžiaus trukusi profesoriaus mokslo tiriamoji ir mokslo administravimo bei visuomeninė veikla padėjo susikurti Lietuvos botanikos mokslo tradicijoms.

Parodoje apžvelgiami svarbiausi mokslininko veiklos ir gyvenimo įvykiai, iliustruoti knygomis ir nuotraukomis. Skyriuje „Nuo laboranto iki profesoriaus“ rodomos knygos, kurias profesorius parengė su bendraautoriais, ir redaguoti bei sudaryti darbai. Iš LMAVB Rankraščių skyriuje saugomo Karolio Jankevičiaus fondo (F405), eksponuojami dokumentai atskleidžia mokslinės bei visuomeninės veiklos įvykius. Nuotraukos supažindina su mokslininko asmeniniu gyvenimu ir darbine aplinka.

Parodą rasite čia: Virtuali paroda „Profesorius Karolis Jankevičius – prasmingo gyvenimo pavyzdys“ – Vrublevskių biblioteka