Baltieji gandrai įvykdė savo didžiąją misiją – išaugino gausų būrį gandriukų ir jau pakėlė sparnus tolimai kelionei į žiemojimo vietas. Linkėdami jiems sėkmingos kelionės, pristatome baltųjų gandrų apskaitos Lietuvoje rezultatus.

2024 metais Europoje buvo organizuojama 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita, kurioje dalyvavo visos šalys, kuriose peri baltasis gandras. Apskaita buvo vykdoma pagal tą pačią metodiką visose šalyse, kad gautus apskaitos rezultatus būtų galima palyginti ir tarp šalių, ir tarp skirtingų apskaitų metų. Apskaitos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą ir jos būklę. Lietuvoje baltųjų gandrų apskaitą organizavo ir koordinavo VMTI Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija, bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija. Dalinį finansavimą šios apskaitos organizavimui Lietuvoje skyrė Vokietijos aplinkosaugos asociacija NABU.

Esame labai dėkingi visiems 35 dalyviams, kurie surinko duomenis teritorijoje, apimančioje beveik 30 % viso Lietuvos ploto. Apskaitos metu buvo aplankytos visos gandrams potencialiai tinkamos perėti buveinės ir surinkta informaciją apie baltųjų gandrų gausumą, lizdų erdvinį pasiskirstymą, perėjimo sėkmingumą. Išanalizavus surinktus duomenis buvo nustatyta:

· Baltųjų gandrų populiacijos dydis Lietuvoje – 16 600 perinčių porų.

· Perėjimo sėkmingumas – 2,42 jauniklio sėkmingai paukščių porai.

· Baltųjų gandrų tankis visoje Lietuvos teritorijoje – 25,4 perinčios poros / 100 km².

· Baltųjų gandrų tankis potencialiai tinkamoje perėti buveinėje – 39,5 perinčios poros / 100 km².

· Baltųjų gandrų populiacijos pokytis 2010–2024 m. laikotarpiu – nustatytas sumažėjimas 14,8 %.

Čekijos Šumavos nacionalinio parko žurnale atspausdintas Kvartero tyrimų laboratorijos podoktorantūros stažuotojo Nick Schafstall straipsnis apie europinio kėnio (Abies alba) tyrimus šiame parke. Straipsnyje aptariama, kaip 4000 metų trukęs didelių trikdžių nebuvimo laikotarpis įtakojo (palengvino) europinio kėnio (Abies alba) plitimą 1250 m aukštyje virš jūros lygio. Šiuo metu europinis kėnis Šumavoje yra itin retas, o šio tyrimo rezultatai parodo, kokiomis sąlygomis ateityje jis vėl galėtų plisti šiame regione. Tikimės, kad šis populiarus straipsnis čekų kalba pasieks dar daugiau žmonių, kuriuos galėtų sudominti šis reiškinys.

Straipsnį galite rasti čia

Šią savaitę Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Milda Stankevičiūtė ir dr. Justas Dainys kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Lenkijos tiria Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metu nuskendusius tanklaivius, povandeninius karo ir kitus laivus. Ekspedicija vyksta Gdansko universiteto mokslinių tyrimų laivu „Oceanograf“.

💡 Tyrimų metu nuotolinio valdymo robotais filmuojamas ir skanuojamas jūros dugnas, kuriami itin detalūs 3D modeliai, vertinama nuskendusių laivų būklė, renkami vandens bei nuosėdų mėginiai, vykdomi eksperimentai su moliuskais ir gaudomos žuvys. Mokslininkų tikslas – įvertinti, kaip iš nuskendusių laivų galinčios išsiskirti cheminės medžiagos (cheminis ginklas, amunicija, mazutas ir kt.) veikia Baltijos ekosistemą ir žmonių sveikatą.

⚠️ Darbas nėra lengvas – kai kurie laivai guli daugiau nei 70 m gylyje, oro sąlygos ne visada palankios, o kartais tyrimus trikdo ir priešiški kitų valstybių veiksmai. Šį penktadienį visame tyrimų regione buvo sutrikdytas GPS veikimas, todėl nepavyko tiksliai nustatyti objektų vietos, išlaikyti tikslios ir stabilios mokslinio laivo pozicijos bei rinkti mėginių. Tai kainuoja ne tik laiką, bet ir pinigus.

⏳ Belieka laukti, kol trikdžiai pasibaigs ir tyrimai galės tęstis!

🔬 Projektą „BaltWreck“ finansuoja „South Baltic Interreg“ programa (nr. STHB.02.02-IP.01-0009/23).

Geologinės ekspedicijos po Ventos kraštą metu aplankėme Akmenės krašto muziejų. Mūsų ten jau laukė būrelis vietos bendruomenės narių, kurie, atsinešę savo radinius, tikėjosi sužinoti ar pasitikslinti jų pavadinimus. Atsinešti radiniai buvo įspūdingi – tai daugiausia įvairios fosilijos: amonitai, belemnitai, koralai ir įdomių formų uolienos.

Vienas iš paleontologinių radinių sukėlė abejonę – ar tai galėtų būti dinozauro (ichtiozauro kaulo dalis). Bet, deja, dr. Darja Dankina nustatė, kad radinys, nors vizualiai ir labai panašus į kaulą, vis dėl to yra koralas. Koralas rastas 2020 metais Dulbių kaime Akmenės rajone netoli Kruopių.

Akmenės gyventoja Salomėja Žąsinienė dovanojo rastą fosiliją Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimo centro paleontologams, kad būtų nustatytas kolonijos amžius ir rūšis.

Koralas (Tabulata) – tai išmirusių kolonijinių gyvūnų, gyvenusių nuo kambro, fosilijos. Kolonija sudaryta iš kalcio karbonato. Eksponate koralai išsidėstę glaudžiai ir suaugę šonais. Koralitų skersmuo eksponate yra nuo 2 cm. Šie koralai gyveno sekliose, normalaus druskingumo, šiltose jūrose.

Fosilinis koralas iš juros periodo yra stipriai aptrintas (prastos prezervacijos). Matyti, kad jis buvo paveiktas transportavimo jėgų (šiuo atveju, vandens). Nepaisant stipriai nutrintų šoninių koralo pusių, fosilija išlaikė skersinį pjūvį ir struktūrą, kas leidžia teigti, jog tai vis dėlto koralas. Taip pat galima manyti, kad tai buvo rifinio koralo dalis.

Taksonominis šios fosilijos identifikavimas:

• Klasė: Hexacorallia
• Būrys: Scleractinia (tipinis juros periodui)

Atsižvelgiant į fosilijos būklę, detalesnė identifikacija iki genties lygmens šiuo metu neįmanoma – tam reikalingi papildomi metodologiniai žingsniai (pavyzdžiui, histologiniai tyrimai, kurie atskleistų vidinę fosilijos sandarą ir jos ypatumus).

Ši žinia, manome, bus įdomi ir Akmenės krašto žmonėms, paskatins ieškoti naujų radinių.

Indrė Satkūnienė, Kolekcijų skyrius

dr. Darja Dankina, Giluminės geologijos laboratorija

Rugpjūčio 1–24 d. Vilniaus universiteto Botanikos sodo muziejuje (Kairėnų g. 43, Vilnius) veiks išskirtinė fotografijos paroda „Mikroorganizmų magija“. Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti neįtikėtiną mikropasaulio grožį – spalvingus, plika akimi nematomus mikroorganizmus, paverstus meno kūriniais.

Šios unikalios ekspozicijos autoriai – fotomenininkai Paulius Makauskas ir Petras Saulėnas, kuriems talkino Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslininkai – dr. Algimantas Paškevičius, dr. Jurgita Švedienė ir doktorantas Jonas Žvirgždas. Jie išaugino mikroorganizmus Petri lėkštelėse, suteikdami menininkams galimybę per fotografiją atskleisti neįprastą jų grožį.

Parodos idėjos autorius – Spartakas Petrovas, o projektą įgyvendino bendrovė UAB „Toksika“, kurios veikla – pavojingų atliekų tvarkymas, naftos produktais užteršto grunto ir vandens valymas, pasitelkiant ekologiškus biologinius metodus. Šiems procesams naudojamas GTC mokslininkų sukurtas ir Lietuvos patentų biure užpatentuotas biopreparatas (patentas Nr. LT7087B, 2024-09-10), kurio sudėtyje – naftą oksiduojančios mielės, grybai ir bakterijos.

Parodos informacija

📍 Kur? VU Botanikos sodo muziejuje (Kairėnų g. 43, Vilnius)
📅 Kada? Rugpjūčio 1–24 d., penktadienį ir savaitgalį 10.00–19.00 val.
🎟 Bilietai: įėjimas su sodo lankytojo bilietu, parodos lankymas – nemokamas

🔗 Kviečiame apsilankyti ir pamatyti, kaip mokslas virsta menu!

Liepos 21–25 dienomis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Kvartero tyrimų laboratorijos mokslininkė dr. Dalia Kisielienė dalyvavo tarptautinėje IWGP (International Workgroup for Palaeoethnobotany) konferencijoje, kuri vyko Nyderlandų Karalystėje, Groningeno universitete, ir pristatė pranešimą tema: „Suburban Life in Vilnius (16th-17th Centuries): Diet, Activities, and Environment“.

IWGP konferencijos turi seną tradiciją – jos vyksta reguliariai kas trejus metus, pradedant nuo 1968 m. Pagrindinis tikslas yra suburti tarptautinę mokslininkų bendruomenę, dirbančią paleoetnobotanikos ir (ar) archeobotanikos srityje, keistis patirtimi, propaguoti naujausius pasiekimus, tyrimo metodus. IWGP konferencija išsiskiria tuo, kad greta žodinių ir stendinių pranešimų yra organizuojamos laboratorinės sesijos, skirtos pasidalyti praktinėmis žiniomis, aptarti su kolegomis savo tyrimo objektus, pasitikslinti jų apibūdinimo tikslumą ir pan. Konferencijos metu taip pat buvo galimybė susipažinti su Archeobotanikos laboratorijoje saugoma Groningeno archeologijos instituto darbuotojų (Willemʼas van Zeistʼas, Rene T. J. Cappersʼas ir kt.) surinkta neįtikėtinai gausi augalų vaisių ir sėklų kolekcija iš Europos, Afrikos ir Azijos šalių.

IWGP konferencijoje Groningene dalyvavo per 300 dalyvių. Buvo pristatyti pranešimai tokiomis pagrindinėmis temomis: urbanizuotų kraštovaizdžių archeobotanika; augalų auginimas, valdymas ir atsparumas praeityje; laukinių augalų naudojimas; globali augalų domestikacija; kultūrinių augalų migracija; tradicinės ekologinės žinios ir archeobotanika; viduramžių žemės ūkio inovacijos ir palikimas; metodų kūrimas archeobotanikoje; archeobotaninių duomenų bazės (ArboDat).