XIX a. vykusios ekspedicijos radinys
1829 m. gegužės 17 d. iš Vilniaus į ekspediciją išvyko mokslinė grupė, vadovaujama Vilniaus imperatoriškojo universiteto profesoriaus Eduardo Eichvaldo. Keturių mėnesių kelionė, finansuojama universiteto, kainavo 1700 sidabrinių rublių. Ekspedicijos tikslas buvo išsamiai aprašyti Lietuvos ir kitų regionų ypatybes, daugiausia dėmesio skiriant geologijai, paleontologijai, botanikai ir zoologijai.
Ekspedicijos metu grupė pasiekė Ventos upės atodangas netoli Papilės. Tyrinėdamas uolienas, Eichvaldas atrado įdomią juros periodo amonito fosiliją, kurią pavadino Ammonites aculeatus. Ši fosilija buvo išsamiai aprašyta jo moksliniame veikale „Zoologia specialis“ II t. Nors originalus fosilijos egzempliorius neišliko, Eichvaldo pateikti aprašymai ir piešiniai tapo vertingu šaltiniu tolimesniems tyrimams.

Po daugiau kaip 100 metų
1970 m., praėjus daugiau nei šimtmečiui, paleontologė Lilija Rotkytė, tyrinėdama Papilės atodangą, aptiko naujų Eichvaldo aprašytai amonitų rūšiai priskiriamų egzempliorių. Vienas šių egzempliorių buvo paskelbtas Kosmoceras aculeatum rūšies neotipu, taip papildant ir patvirtinant Eichvaldo atliktus tyrimus.

Dar po 50 metų
Šis svarbus egzempliorius, saugomas Gamtos tyrimų centro paleontologijos kolekcijoje, tvarkant kolekciją buvo iš naujo apžiūrėtas – nufotografuotas, naudojant šiuolaikines didelės raiškos priemones, siekiant detaliau dokumentuoti jo ypatybes. Šis etapas žymi tik pradžią išsamesnių tyrimų, kurie bus atliekami, taikant pažangiausias technologijas.
Vienas svarbiausių tyrimo tikslų – išsiaiškinti Kosmoceras genties amonitų kriauklių vidinę sandarą ir augimo ypatumus. Modernios mikrotomografijos ir cheminės analizės technologijos leistų detaliai ištirti kriauklių struktūrą. Šie tyrimai padėtų atskleisti ir suprasti šios genties amonitų prisitaikymo prie aplinkos ypatumus ir jų evoliucijos procesus prieš maždaug 162 milijonus metų.

Šis amonitas – tai gamtos istorijos tyrimų simbolis ir  ryšys tarp mokslinio paveldo ir dabarties mokslo pažangos.

Nuotraukos autorius – Pavel Starkevič.

Šios istorijos tyrimo autorės: Gailė Žalūdienė, Darja Dankina ir Agnė Aleksienė.

Praėjusią savaitę, lapkričio 11–15 dienomis, Gamtos tyrimų centre sėkmingai įvyko įžanginiai R programavimo kursai, skirti mokslininkams ir doktorantams, norintiems patobulinti statistinės analizės įgūdžius. Intensyvius penkių dienų mokymus pradedantiesiems vedė lektorius Vilmantas Gėgžna. Mokymų metu buvo nagrinėjamos esminės temos, tokios kaip statistikos pagrindai, darbas su „RStudio“ ir R (daugiausia dėmesio skiriant „Tidyverse“ veikimo principams), duomenų įvesties ir apdorojimo, aprašomosios statistikos ir statistinių hipotezių tikrinimo metodai. Dalyviai turėjo galimybę praktiškai išbandyti įvairius analizės metodus, įskaitant duomenų importavimą, pirminį apdorojimą ir vizualizavimą, naudojant „ggplot2“.

Dalyviai pabrėžė, kad gerai subalansuotas teorijos ir praktinių pratybų derinys bei įtraukiančios užduotys leido jiems greitai įgyti naujų įgūdžių, pritaikomų jų kasdienėse mokslinių tyrimų užduotyse. Mokymus, kurie vyko anglų kalba, sudarė 20 akademinių valandų ir 20 namų darbų valandų. Iš viso kursuose dalyvavo 20-ies dalyvių grupė. Šie kursai ne tik pagerino dalyvių duomenų analizės gebėjimų kokybę, bet ir įkvėpė naujoviškiems analitiniams metodams.

Dėkojame lektoriui, Gamtos tyrimų centro administracijai, organizatoriams ir visiems dalyviams už sėkmingą renginį. Atsižvelgdami į didžiulį Gamtos tyrimų centro bendruomenės poreikį ir norą tokio tipo mokymams, centras planuoja ir toliau rengti panašius mokymus, kad padėtų mokslininkams tobulėti profesinėje veikloje. Sekite naujienas ir nepraleiskite būsimų galimybių!

Šių metų lapkričio 18 d. Gamtos tyrimų centro ir Latvijos universiteto specialistus maloniai priėmė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Muziejus yra sukaupęs didžiausią biologinių eksponatų kolekciją Lietuvoje.

Apsilankymo metu buvo paimti mėginiai iš muziejaus paleontologijos osteologijos rinkinių „Vilniaus mamuto“ kaulinės medžiagos DNR tyrimams – slankstelio ir neeksponuojamų kaulų nuolaužų.

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, buvo aptiktas įdomus radinys –  mamuto kaulai. Tiesdami komunikacijas, darbininkai 3,5 m gylyje susidūrė su stambiais gyvūno kaulais, trukdžiusiais vykdyti žemės darbus. Buvo rastas apatinis mamuto žandikaulis, stuburo narelis, priekinė dešinioji ir užpakalinė dešinioji kojos – unikalus išlikusių vieno individo kaulų gausa „Vilniaus mamutas“. Tai didžiausias Lietuvoje ir visame Baltijos regione paleontologinis radinys. Nustatyta, kad tai jauniausias (turima omenyje, kad tai paskutinė mamutų rūšis Mammuthus primigenius Blumenbach, 1799) iš visų Lietuvos teritorijoje rastų mamutų, gyvenęs prieš 13 800 metų, poledynmetyje. Kiti mūsų šalyje aptikti mamutų kaulai liudija žinduolius gyvenus gerokai anksčiau – net prieš 40 tūkst. metų ir daugiau.

Muziejaus specialistai leido apžiūrėti saugomas bestuburių (moliuskų) kolekcijas. Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos vadovas dr. Dalius Butkauskas kartu su prof. vyr. m. d. Dace Grauda, Latvijos universiteto Aplinkos genetikos laboratorijos vadove, domėjosi gėlavandenėmis perluotėmis (Margaritifera margaritifera). Vykinto Matuzevičiaus kolekcijos moliuskų rinkiniuose buvo puikių gėlavandenės perluotės egzempliorių, iš kurių taip pat paimta medžiagos DNR tyrimams.

Visus tyrimus atliks Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos mokslininkai. Tyrimų rezultatai bus pateikti muziejui ir publikuojami bendru sutarimu.

Dalyvavo: dr. (HP) Dalius Butkauskas, Molekulinės ekologijos laboratorijos vadovas, vyr. mokslo darbuotojas; dr. Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojas; dr. Agnė Venckutė-Aleksienė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslo darbuotoja; Indrė Satkūnienė, Kolekcijų skyriaus vyr. specialistė.

 

Gamtos tyrimų centro Kolekcijų skyrius

2024 m. spalio 28–30 d. vyko 5-oji tarptautinė elektroninė konferencija „Foods“ apie maisto produktų sudėtį, technologijų pritaikymą bei tvarumą. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pažangiausiems moksliniams tyrimams ir technologijoms, susijusioms su maisto sudėties pagerinimu, kokybe ir sauga.

Mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė sesijoje „Maisto mikrobiologija“ pristatė stendinį pranešimą „The epiphytic microorganisms inhabiting rosehips and rowanberry“ (Iglė Vepštaitė-Monstavičė, Juliana Lukša-Žebelovič, Živilė Strazdaitė-Žielienė, Saulius Serva, Elena Servienė).

Nuoroda: https://sciforum.net/event/Foods2024?section=#welcome

The COINS, bendradarbiaudami su BSV Ventures ir VU Medicinos fakultetu, kviečia visus, besidominčius inovacijomis, startuolių kūrimu ir norinčius savo karjerą sieti su gyvybės mokslų bei verslo sektoriumi, dalyvauti BIOSPARK hakatone. Šis renginys vyks gruodžio 2-4 dienomis naujajame VU medicinos mokslo centre (Žaliųjų ežerų g. 2).

Renginyje turėsite progą:

 

• Plėtoti savo mokslinio tyrimo idėją ir jo eksperimentinę plėtrą 1-osios hakatono dienos metu. Gilinsitės į mokslinius ir techninius iššūkius, generuosite novatoriškas idėjas, kursite prototipus ar eksperimentinius sprendimus kartu su srities ekspertų-mentorių pagalba.
• 2-osios dienos, skirtos verslo plėtrai, metu, įvertinsite savo sprendimų rinkos galimybes per paskaitas ir dirbtuves, skirtas verslo modelių kūrimui, tikslinių rinkų analizei ir įėjimo į rinką strategijų kūrimui.
• 3-ąją dieną kartu su ekspertų pagalba pasiruošite galutiniam pristatymui (angl. pitch). Pristatysite savo sukurtus sprendimus komisijai, kuri apdovanos geriausius inovatyvius projektus. Tai unikali proga suburti savo komandą ar prisijungti prie esamos ir spręsti realius biotechnologijų institucijų pateiktus iššūkius.

 

Turėsite galimybę varžytis dėl vietos BSV Ventures startuolio inkubacijos programoje, kurios metu komanda gali gauti iki 15 000 Eur. dotaciją savo idėjų įgyvendinimui. Registracija galima tiek individualiai, tiek komandomis. Raginame nepraleisti šios progos ir pasinaudoti galimybe užmegzti naujus ryšius, įgyti patirties ir siekti naujų idėjų realizavimo!

 

Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją rasite čia: https://fb.me/e/5CP3wP5bE

Daugiau apie BSV Ventures inkubacijos programą: https://bsv.ventures/incubation-program.html

Daugiau informacijos čia.

Džiaugiamės, jog Iglė laimėjo Europos išradėjų tinklo finansinę paramą (2000 Eur) ir galės skaityti paskaitas bei vykdyti praktinius mokomuosius užsiėmimus apie grybelinius mikroorganizmus vaisiuose ir uogose Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.

Šiais metais pareiškėjams iš 12 šalių buvo suteikta parama 24 veikloms ir apskaičiuota, kad jos pasieks apie 4500 vaikų.

Pirmasis kvietimas, inicijuotas Europos patentų tarnybos, Europos išradėjų tinklo nariams teikti paraiškas įkvepiančioms veikloms ir gauti finansinę paramą (2000 Eur, 4000 Eur arba 6000 Eur už vieną veiklą, atsižvelgiant į jos poveikį ir pasiekiamumą), buvo inicijuotas 2023 m. Šios programos dėka jie galėjo lankytis mokyklose ir per seminarus, dirbtuves, konferencijas ar praktinius užsiėmimus bendrauti su moksleiviais apie inovacijas. 2023 m. pareiškėjams iš 11 šalių buvo suteikta parama 24 veikloms ir apskaičiuota, kad jos pasiekė daugiau kaip 3 500 vaikų. 2024 m. programos biudžetas siekia 160 000 Eur veikloms, kurios turės būti įgyvendintos iki 2025 m. pabaigos.

Daugiau apie kvietimą:

https://vpb.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-aplikuoti-i-europos-isradeju-tinklo-programa-ir-gauti-2000-eur-4000-eur-arba-6000-eur-finansine-parama/

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems  Gamtos tyrimų centro bendruomenės nariams, kurie prisidėjo prie Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ organizuotos labdaros iniciatyvos „Dosnumo krepšelis“. Jūsų aktyvumas ir dosnumas padėjo pripildyti net 43 maišelius, kurie bus skirti padėti stokojantiems maisto, minint Pasaulinę vargstančiųjų dieną.

Jūsų indėlis yra neįkainojamas ir parodo, kokia stipri ir vieninga yra mūsų bendruomenė. Šie maišeliai bus skirti vienišiems senoliams, vaikams ir jų šeimoms, žmonėms, stokojantiems maisto Vilniuje ir mažesnėse parapijose, bei asmenims, besikreipiantiems į parapijų klebonus.

Dar kartą dėkojame už Jūsų dosnumą ir bendruomeniškumą. Tikimės, kad ir toliau aktyviai prisidėsite prie tokių iniciatyvų, kurios padeda kurti geresnį pasaulį.

Su pagarba
Gamtos tyrimų centro administracija