Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) stendai apie karstinius procesus, retųjų žemių elementus, Vilniaus mamutą ir gauruotąjį raganosį buvo eksponuojami rugsėjo 19–20 d. Geografijos mokytojų forume, Šiauliuose. Pranešimų temos apėmė visą geografiją, todėl ir informacija GTC stenduose susilaukė daug mokytojų dėmesio. Renginį organizavo Geografijos mokytojų asociacija, dalyvavo net 160 geografijos mokytojų iš visos Lietuvos. „Reikia dalytis aktualia informacija ir skleisti žinią mokykloms…“, – sakė Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.

Indrė Satkūnienė
Kolekcijų skyrius

 

Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste (Christchurch), vykusioje jungtinėje Tarptautinės cheminės ekologijos draugijos bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono cheminės ekologijos asociacijos konferencijoje (ISCE-APACE 2025, 08 18–22) dalyvavo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos darbuotojai dr. Raimondas Mozūraitis ir dr. Rasa Čepulytė.

Dr. R. Mozūraitis skaitė žodinį pranešimą ir supažindino auditoriją su natūralių cheminių junginių paieška, siekiant modifikuoti vyšninės muselės elgseną ir sumažinti jos daromą žalą. Dr. R. Čepulytė pristatė entomopatogeninių nematodų elgesį veikiančius Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje pirmą kartą identifikuotus gamtinės kilmės cheminius junginius, galinčius padidinti šių nematodų efektyvumą, kovojant su ekonomiškai svarbiais vabzdžiais kenkėjais.

ISCE-APACE 2025 konferencija subūrė žymius cheminės ekologijos tyrimų specialistus iš įvairių pasaulio šalių. Ji suteikė puikią galimybę dalytis naujausiais mokslo pasiekimais ir pažangiausiomis tyrimų metodikomis, tapo svarbia platforma tolesniam bendradarbiavimui ir idėjų mainams tarp mokslininkų, dirbančių cheminės ekologijos srityse.

Rugsėjo 20–21 d. vyko XV-oji Nacionalinė geologinio paveldo diena – išskirtinis pažintinis renginys, subūręs net 51 dalyvį į dviejų dienų kelionę po vienas unikaliausių Lietuvos vietovių – Medininkų aukštumas ir Dieveniškių regioninį parką. Ekskursiją organizavo Lietuvos geologų sąjunga kartu su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistais. Nors atviras renginys nemokamas, dalį organizacinių renginio išlaidų rėmė Lietuvos mokslo taryba (S-ACO-25-19).

Ekskursijų pagrindiniai gidai ir istorijų pasakotojai: Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro geologai dr. Jonas Satkūnas ir dr. Gražina Skridlaitė, Lietuvos geologijos tarnybos geologas Vidas Mikulėnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas dr. Vytautas Račkauskas, geologas Vytautas Puronas, biologas-geografas Aurelijus Narbutas ir Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro administratorė Žavinta Butvilienė.

Rugsėjo 20 d. rytą keliautojų maršrutas driekėsi per Skersabalius, Medininkus, Dieveniškes, o nakvynė, diskusijos apie Dieveniškių kilpos geologiją ir vakaronė tęsėsi kaimo turizmo sodyboje „Švedų kelias“.

Pirmoji diena buvo skirta pažinčiai su Medininkų aukštuma – seniausiu ledynmečio reljefu Lietuvoje. Dalyviai tyrinėjo reljefo skirtumus tarp paskutiniojo ledlaikio formų ir senųjų moreninių kalvų, aiškinosi kodėl Merkinės tarpledynmečio ežerynas šiandien jau išnykęs.

Pirmiausia dalyviai aplankė poledynmečio kopas, kur įvyko oficialus renginio atidarymas ir geopaveldo dienų vėliavos pakėlimas. Mišku apaugęs ir beveik slaptas Skersabalių kontinentinių kopų masyvas – vienas seniausių eolinių darinių Lietuvoje – dalyvius nustebino savo dydžiu ir smėlio kokybe. Vėliau dalyviai aplankė Medininkų pilį ir aukščiausius Lietuvos taškus Juozapinės ir Aukštojo kalnus, kur pastarasis, siekiantis 293,84 m, yra aukščiausias Lietuvoje taškas.

Dieveniškių kilpa – gamtos ir kultūros lobynas

Vėliau Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre dalyvius pasitiko regioninio parko darbuotoja Žavinta, kuri pravedė nuostabią ekskursiją centro muziejuje, papasakojo apie Dieveniškių krašto namų apyvokos reikmenų ir tradicinių amatų muziejinę ekspoziciją, akmeninių skulptūrų parkelį ir pravedė žygius į Stakų pilkapyną ir Rimašių akmenyną.  Geologinio ir kultūrinio paveldo dalyviai saulę palydėjo prie Norviliškių pilies.

Antroji diena buvo skirta Dieveniškių regioniniam parkui – teritorijai, kuri nebuvo paveikta paskutiniojo apledėjimo. Rytas prasidėjo ankstyvu ir intensyviu žygiu iki Moko akmens. Vėliau keliautojai susipažino su Bėčionių piliakalniu, Stakų ąžuolu ir įžymiaisiais bet gana retai lankomais Stakų konglomeratais, Jankelio akmenimis, aplankė Titnago muziejų Šalčininkų gimnazijoje.

Kiekvienas objektas atskleidė vis kitą geologinį, kultūrinį ar mitologinį sluoksnį – nuo senovės jūros nuosėdų iki legendomis apipintų akmenų, nuo moreninių kalvų iki konglomeratų, kurių kilmė vis dar kelia klausimų mokslininkams. Ekskursijų pasakojimų ištraukos pateiktos trumpame vaizdo montaže: https://youtu.be/VD_EM8sMCV4

Geologinis paveldas – vertybė ateities kartoms

Geologinio paveldo dienos tikslas – ne tik pažinti, bet ir saugoti. Lietuvoje šiuo metu yra registruota per 340 saugomų geopaveldo objektų, o geotopų – net 711. Tokie renginiai, kaip šis, padeda ne tik skleisti žinias, bet ir ugdyti pagarbą gamtos istorijai. Po ilgų diskusijų ir slapto geopaveldo dalyvių balsavimo nuspręsta, kad kitąmet geopaveldo dienos vyks Kelmės regione.

 

Teksto autorė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro geologė dr. Laura Gedminienė

Rugsėjo 17 d. Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre įvyko kasmetinis Lietuvoje mokslo populiarinamasis festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Renginys jau tapo svarbia tradicija, kuri suvienija daugybę lankytojų, besidominčių naujienomis apie mūsų planetą ir jos biologinį pasaulį.

Minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, renginio metu lankytojai turėjo galimybę trumpai pasinerti į mikropasaulio paslaptis ir susipažinti su mikroorganizmų įvairove bei jų svarba kasdienėje aplinkoje. Tyrėjai iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro pasidalijo įdomiausiomis žiniomis apie mikroorganizmų vaidmenį ekologijoje, medicinoje, augalų apsaugoje ir biotechnologijose.

Mokslo mugėje buvo pristatyta, kaip šie maži organizmai ne tik sukelia ligas, bet ir gali būti naudingi, pavyzdžiui, padeda degraduoti plastiko atliekas, kuria nanodaleles ar gamina medžiagas, kurios gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę. Specialiai renginiui parengtos ekspozicijos leido plačiau suprasti, kaip mikroorganizmų pasaulis pasireiškia mūsų namuose, darbo vietose ir gamtoje.

Šis renginys ne tik plečia žinias apie gyvybės paslaptis, bet ir įkvepia toliau domėtis mokslo atradimais bei jų pritaikymu šiuolaikiniame pasaulyje.

2025 m. rugsėjo 15–19 d. Portugalijoje, Lisabonoje, vyko septynioliktasis tarptautinis vandens augalų simpoziumas „17^th International Symposium on Aquatic Plants: Back to the Future of Aquatic Plants and the Way Forward“. Konferencijoje dalyvavo Floros ir geobotanikos laboratorijos tyrėjai.

Dr. Lukas Petrulaitis pristatė žodinį pranešimą apie Lietuvos upių makrofito indekso gerinimą ir naujus metodus šiam indeksui modernizuoti ir optimizuoti.

Doktorantė Liucija Kamaitytė-Bukelskienė pristatė stendinį pranešimą apie retų vandens augalų sėklų banko tyrimus ir kaip jie prisideda prie rūšies apsaugos.

Taip pat simpoziumo metu vyko susitikimas su kolegomis iš ankstyvosios karjeros tinklo „EUPHORIA“ („European Plant Phenology Research In Aquatic Systems“), kuriam taip pat priklauso Floros ir geobotanikos laboratorijos tyrėjai. Šios iniciatyvos metu renkami fenologiniai vandens augalų duomenys iš visos Europos.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejus jau daugiau nei dešimtmetį dalyvauja mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiuose.

Rugsėjo 15 d. buvo pravesti du edukaciniai užsiėmimai „Mineralų grožis“, kuriame dalyvavo Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos, Vilniaus Medeinos progimnazijos mokiniai, vaikai iš darželio „Prasminga vaikystė“ ir įvairaus amžiaus lankytojai, atvykę vieni ar su šeimomis.  Norintys savarankiškai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis, visą dieną lankytojai buvo laukiami rugsėjo 17 d.

Edukacinio renginio metu muziejaus svečiai susipažino su prieš 60 metų į Lietuvą atkeliavusia kolekcininko, mineralogo A. Žukelio Lietuvai padovanota išskirtine fosilijų, uolienų, mineralų ir dirbinių iš jų kolekcija, apžiūrėjo A. Žukelio 125 metų gimimo metinėms paminėti parengtas ekspozicijas, parodą. Tyrinėjo skirtingas kristalų formas, spalvas, blizgesį, svorį  turinčius mineralus, su didinamaisiais stiklais stebėjo gamtos piešinius agatuose, o pasitelkę UV žibintuvėlį, grožėjosi fluorescencinių mineralų spalvų pasikeitimais, t. y. įspūdingą švytėjimą ryškiomis spalvomis; rankose laikė ir tyrinėjo akmenis, atskriejusius „iš dangaus“ – lygino akmeninius ir geležinius meteoritus.

Mineralų muziejus

Birutė Poškienė

Lietuvos mokslų akademija (LMA) skelbia Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narių rinkimus šiose srityse:

• humanitarinių ir socialinių mokslų – 2 vietos;
• matematikos, fizikos ir chemijos mokslų – 2 vietos;
• biologijos, medicinos ir geomokslų – 2 vietos;
• žemės ūkio ir miškų mokslų – 2 vietos;
• technologijos mokslų – 2 vietos.

LMAJA nariais konkurso tvarka renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje, įgiję daktaro laipsnį ne daugiau kaip prieš 10 metų ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus iki paskutinės dokumentų priėmimo dienos.

Kandidatus iškelti gali Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatai ir mokslo tarybos, LMA akademikai, Lietuvos mokslininkų asociacijos; kandidatais gali išsikelti ir patys jaunieji mokslininkai.

Rinkimai organizuojami vadovaujantis:
LMAJA nuostatais ir LMAJA rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu

Paraiškos priimamos 2025 m. rugsėjo 22 d. – spalio 23 d. LMA elektroninėje paraiškų registravimo sistemoje adresu https://konkursai.lma.lt

Kandidatai kartu su paraiška turi pateikti šiuos dokumentus:
– prašymą;
– mokslo institucijos senato, mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos posėdžio protokolo išrašą, kuriame nurodyti kandidato iškėlimo motyvai (jei kandidatą kelia institucija);
– motyvuotą raštą dėl keliamo kandidato (jei kandidatą kelia LMA tikrieji nariai ar nariai emeritai);
– kandidato į LMAJA narius paraišką;
– motyvacinį laišką (iki 2 psl.) su trumpai pristatyta savo planuojama veikla LMAJA;
– kitus su paraiška susijusius dokumentus (diplomų, pažymėjimų, straipsnių kopijas ir kt.).

Kontaktinis asmuo:
LMA Jaunosios akademijos pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė, el. p. ruta.ubareviciene@gmail.com,  tel. +370 687 97 452

Dėl LMA elektroninės sistemos kreiptis:
el. p. prezidiumas@lma.lt, tel. +370 602 65 354

Daugiau informacijos: Naujienos – Lietuvos mokslų akademija

 

Lietuvos mokslų akademija

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras įsiliejo į Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą 2025-2030 metų  Lituanistinių tyrimų ir sklaidos programą. Nuo rugsėjo 1 d. pradėtas vykdyti projektas „Nepublikuoti K. Brundzos pelkių tyrimai Lietuvos gamtos mokslų raidos ir ekosistemų pokyčių kontekste“ (GABIJAURA) (2025–2029) (vadovė dr. Ilona Jukonienė).

Tyrėjų grupę taip pat sudaro dr. Aurika Ričkienė, dr. Miglė Stančikaitė, dr. Vaida Šeirienė ir doktorantė Monika Kalvaitienė. Tai tarpdisciplininis projektas, kuriame mokslo ir idėjų istorija komplektuojama su ekosistemų kaita ir antropoceno procesais. Projekte numatyti tyrimai atskleis atskirų Lietuvos mokslo sričių (pelkėtyros, fitocenologijos, paleobotanikos) raidą ir metodų tobulėjimą bei apims ilgalaikių pelkių augalijos pokyčių agrariniame landšafte vertinimą.

Kaip ežerų plėšrūnės užmiršo medžioti? Kodėl Japonijoje, Minamatos mieste, katės susirgo „šokančių kačių liga“? Kaip susiję padangos, lietus ir žuvusios lašišos? Ką slepia laivas skenduolis Baltijos jūros dugne? Kodėl nutilo varlių ir paukščių tuoktuvių giesmės? Kiek iš tiesų kainavo „sklypas už vieną dolerį“ Niujorko valstijoje? Kas nužudė jaunikį iš Vokietijos?

Atsakymus į šiuos klausimus žino tie, kurie rugsėjo 12 ir 16 dienomis dalyvavo mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiuose „Kai naudinga tampa pavojinga: detektyvinės ekotoksikologinių tyrimų istorijos“. Pasakojimus parengė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijos mokslininkai: dr. Brigita Gylytė, dr. Milda Stankevičiūtė, dr. Danguolė Montvydienė, dr. Renata Butrimienė, dr. Tomas Makaras, dr. Živilė Jurgelėnė, Agnė Bučaitė ir Vita Žvynakytė.

Pasakojimus įkvėpė LMT finansuojami Lietuvos ir Ukrainos tarptautinio bendradarbiavimo, kofinansuojami Europos Komisijos (Detect2Protect), Europos regioninės plėtros fondo (BaltWreck) ir NATO programos „Mokslas taikai ir saugumui“ (RestoAqua) laboratorijoje vykdomi projektai.