Vilnius – 2025 metų žalioji Europos sostinė. Prisiminkime, kad dar 2021 m. sausio 4 d. buvo paskelbta, kad Vilnius yra žaliausias Europos miestas. Bet ar pagalvojome, kas gi sukūrė šią privilegiją – ar kunigaikštis Gediminas, įkūręs Vilnių, ar vėlesni išmanūs miesto valdovai? Geologai atsako – svarbiausias Vilniaus „teritorijų planuotojas“ buvo paskutinysis ledynas, lėmęs Neries slėnio ir santakos su Vilnia radimąsi, suklojęs Šeškinės ozą ir sudaręs sąlygas vykti termoerozijai – amžinojo įšalo atitirpimui, dėl kurio susiformavo Vilniaus eroziniai kalvynai. Jei Neries slėnyje buvo patogu kurtis miestui, tai dėl stačių kalvyno šlaitų ir gilių raguvų miestas tiesiog negalėjo plėstis rytų kryptimi ir būtent kalvynuose išliko neurbanizuotos žaliosios erdvės.
Kaip byloja Vilniaus miesto geologinis žemėlapis, eroziniai kalvynai ir raguvynai – Sapieginė, Ribiškės, Rokantiškės, Pavilnys, Žemieji Paneriai ir Karoliniškės – užima daugiau nei pusę miesto teritorijos. Tai ir yra žaliosios Vilniaus erdvės.

Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Satkūnas

Šį penktadienį, sausio 17 d., Gamtos tyrimų centrą (GTC) aplankė dvyliktokė Maja – fosilijų kolekcininkė ir entuziastė. Ji susipažino su GTC paleontologine kolekcija, apimančia Lietuvoje ir už jos ribų kadaise gyvenusią fauną ir florą. Be to, moksleivė atsivežė dalį savo surinktos medžiagos, kurios taksonominį identifikavimą padėjo atlikti GTC paleontologė dr. Darja Dankina iš Giluminės geologijos laboratorijos. Tarp atvežtų fosilijų buvo aptikta įdomių ankstyvojo triaso (~ 251–249 mln. metų senumo) stuburinių gyvūnų liekanų fragmentų, įskaitant stuburo slankstelius ir kaulus. Šios fosilijos yra pavaizduotos nuotraukose.

2025 m. sausio 15 d. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje (Akademijos g. 2) įvyko kandidatų į Gamtos tyrimų centro direktorius pretendentų prisistatymas bendruomenei. Dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo viziją ir atsakyti į susirinkusių centro darbuotojų klausimus.

Į Gamtos tyrimų centro direktoriaus pareigas pretendavo keturi kandidatai:

Prof. dr.  Kęstutis Arbačiauskas (Kęstučio Arbačiausko gairių santrauka),

Dr. Vaidotas Lygis (Vaidoto Lygio gairių santrauka),

Dr. Ričardas Paškauskas (Ričardo Paškausko gairių santrauka),

LMA tikrasis narys, akademikas, prof. dr. Sigitas Podėnas (Sigito Podėno gairių santrauka).

Renginį moderavo Laura Janulaitienė.

Pirmoji renginio dalis buvo skirta kiekvieno kandidato idėjoms ir vizijoms pateikti ir trumpai prisistatyti (prisistatymo trukmė – 15 min.).

Antrojoje renginio dalyje kandidatai atsakinėjo į Gamtos tyrimų centro bendruomenės klausimus. Centro bendruomenės nariai pateikė visiems pretendentams vienodus klausimus.

Visą pretendentų prisistatymo įrašą galite rasti Gamtos tyrimų centro „YouTube“ kanale, paspaudę nuorodą: https://youtu.be/FHHZug1DzeY

Konkursą Gamtos tyrimų centro direktoriaus pareigoms eiti organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Naują centro vadovą renka komisija, sudaryta iš skirtingų organizacijų atstovų.

2025 m. sausio 10 d. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyko konferencija „Kryptingiems pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimams 50 metų“. Konferenciją organizavo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kartu su Lietuvos ornitologų draugija ir Gamtos tyrimų centru. Konferencijos metu buvo apžvelgti pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimai per pastaruosius 50 metų. Mokslinius pranešimus skaitė gausus būrys ornitologų iš įvairių institucijų, taip pat Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos mokslininkai bei esami ir buvę laboratorijos doktorantai, dirbantys šioje srityje. Renginio metu buvo pristatyta nuotraukų paroda, kurioje įamžinti pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimai per pastaruosius 50 metų, taip pat pristatyta įranga, naudota prieš 50 metų ir dabar. Konferenciją užbaigė diskusijos neformalioje aplinkoje.

Nuoširdžiai sveikiname dr.  Kristiną Valavičiūtę-Pocienę apgynus gamtos mokslų srities ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją tema „Bloodsucking dipterous insects (Culicidae, Ceratopogonidae): the biology and their role in transmission of blood parasites“ / „Kraujasiurbių dvisparnių vabzdžių (Culicidae, Ceratopogonidae) biologija ir jų vaidmuo kraujo parazitų pernešime“  (mokslinė vadovė –  dr. Rasa Bernotienė).

Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Gamtos tyrimų centro bendruomenė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Gamtos tyrimų centras

 

Kviečiame dalyvauti arba stebėti nuotoliu pretendentų į Gamtos tyrimų centro direktoriaus pareigas prisistatymą centro bendruomenei

 

Renginio data – 2025 m. sausio 15 d.

Renginio pradžia – 10 val.

Renginio vieta – Gamtos tyrimų centro konferencijų salė (Akademijos g. 2. Vilnius)

Tiesioginė transliacija internetu centro youtube kanale: Gamtos tyrimų centro direktoriaus rinkimų debatai

 

Dienotvarkė

1. Pretendentų į Gamtos tyrimų centro direktoriaus pareigas prisistatymas

            Kęstutis Arbačiauskas

            Vaidotas Lygis

            Ričardas Paškauskas

            Sigitas Podėnas

                         Kiekvieno pretendento prisistatymui skiriama po 15 min.

2. Pretendentų atsakymai į bendruomenės klausimus, bendra diskusija.

„Instituto bendruomenės narių pateikiami pagrindiniai klausimai visiems pretendentams yra vienodi, tikslinamieji gali skirtis“ (Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 33 punktas)

Renginį moderuos Laura Janulaitienė.

Numatoma renginio trukmė – 2 val.

 

Vadovaujantis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-609 „Dėl Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 26 punktu,  skelbiame pretendentų į Gamtos tyrimų centro direktoriaus pareigas sąrašą ir jų veiklos gairių santraukas:

Dr.  Kęstutis Arbačiauskas, (Kęstučio Arbačiausko gairių santrauka),

Dr. Vaidotas Lygis, (Vaidoto Lygio gairių santrauka),

Dr. Ričardas Paškauskas, (Ričardo Paškausko gairių santrauka),

Prof. dr. (HP) Sigitas Podėnas, (Sigito Podėno gairių santrauka).

Kvietimas į pretendento prisistatymą instituto bendruomenei skelbiamas instituto interneto svetainėje.

Su konkurso organizavimo tvarkos aprašu galima susipažinti čia.

Kvietimas dalyvauti seminare/dirbtuvėse „Invazinių rūšių valdymas“, kurį organizuoja Baltijos aplinkos forumas kartu su partneriais projekto „Baltic Coast Dialog“ rėmuose.

Renginys vyks sausio 30–31 d. Klaipėdoje, Lietuvoje, su galimybe dalyvauti nuotoliniu būdu. Laiške pridedame renginio programą.

Seminare/dirbtuvėse bus:

• Pagrindiniai pranešimai apie biologines invazijas, klimato poveikį ir teisės aktus.
• Diskusijos apie reglamentų tobulinimą, mokslinių tyrimų pažangą ir inovatyvių sprendimų paiešką.
• Darbo grupės, skatinančios tarpsektorinį bendradarbiavimą ir tvaraus valdymo strategijas.

Renginys vyks anglų kalba.

Renginio vieta: Jūros tyrimų institutas, Klaipėdos universitetas, Universiteto al. 17, Klaipėda.

Dalyvavimas nuotoliu: Visiems užsiregistravusiems dalyvauti nuotoliniu būdu, nuoroda į renginį bus išsiųsta artėjant renginio dienai.

Registruokitės dabar, kad užsitikrintumėte vietą: registracijos forma – dalyvavimui gyvai vietų kiekis yra ribotas. Kilus klausimams, galite susisiekti su Egle Vičiuviene: egle.viciuviene@bef.lt.

Kviečiame apžiūrėti naują ekspoziciją „Sau ir kitiems“ Gamtos tyrimų centro fojė. Ekspozicija skirta Alfonso Žukelio 125 metų jubiliejui ir 60 metų, kai jo dovanota kolekcija pasiekė Lietuvą, paminėti.

A. Žukelis gimė 1899m. gruodžio 15 d. Lukštų kaime (dabar Jūžintų seniūnija, Rokiškio r. sav.) valstiečių Jurgio ir Onos Žukelių šeimoje. 1913 m., baigęs pradinę mokyklą, išvyko pas brolį Joną į Jekaterinburgą (buvęs Sverdlovskas, Rusija) ir tęsė mokslus realinėje mokykloje.

Ten, vaikščiodamas po karjerus ir sąnašynus, pradėjo rinkti uolienų ir mineralų pavyzdžius.

Vėliau A. Žukelis daug metų dirbo Sverdlovsko mokslinės mineralogijos dirbtuvių vedėju ir kasmet organizuodavo ekspedicijas po Uralo, Užbaikalės, Sibiro, Vidurinės Azijos, Kolos, Kaukazo, Krymo, Tolimųjų Rytų naudingųjų iškasenų telkinius. Savo kolekciją pildė iš jų parsivežtais pavyzdžiais, kitus, kur tik pamatęs, pirko ir keitėsi su kolegomis kolekcininkais.

Kadangi palikuonių nesusilaukė, išėjęs į pensiją, ilgai svarstė ką daryti su šiuo viso gyvenimo turtu. A. Žukelis nusprendė padovanoti kolekciją tėvynei Lietuvai, kuri tuo metu dar neturėjo Geologijos muziejaus. Žukelis mirė 1977 m. gruodžio 31 d. Sverdlovske, sulaukęs 78 metų.

Kolekcininkas, mineralogas A. Žukelis 1965 m. Lietuvai padovanojo išskirtinę fosilijų, uolienų, mineralų ir dirbinių iš jų kolekciją. 14 dėžių su tvarkingai sugrupuotais pavyzdžiais atkeliavo į tuometinę Geologijos valdybą traukiniu. Ją sudarė 2100 mineralų ir uolienų pavyzdžių, taip pat 350 juvelyrinių dirbinių ir beveik 200 fosilijų, kurios 1983 m. perduotos Vievio kerno saugyklos muziejui. Žukelio kolekcija, tikrąja to žodžio prasme, davė pradžią Geologijos muziejui, kuris pirmiausia įsikūrė Geologijos valdyboje. 1972 m. gruodžio 1 d. muziejus perkeltas į naujai pastatytą Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutą T. Ševčenkos g. 13 ir keletą dešimtmečių buvo neatskiriama, reprezentacinė jo dalis.

Geologijos ir geografijos institutui tapus sudedamąja Gamtos tyrimų centro dalimi, kartu su juo 2014 m. muziejus perkeltas į Visorius. Trūkstant patalpų, nuspręsta labiau orientuotis į mineralų eksponavimą ir nuo 2015 m. muziejus vadinamas Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejumi, bet ir šiuo metu A. Žukelio dovanota kolekcija sudaro muziejaus pagrindą.