
2026.03.10
2026.03.10

2026.03.09
2026 m. kovo 9 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyko doktorantės Irinos Sosninos daktaro disertacijos gynimo posėdis.
Ji sėkmingai apgynė disertaciją tema: “Diatom responses to palaeoenvironmental changes in the south-eastern Baltic Sea region„ (mokslo kryptis – Geologija N 005).
Mokslinė vadovė – dr. Vaida Šeirienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, geologija, N 005).
Mokslinis konsultantas – prof. dr. Albertas Bitinas (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, geologija, N 005).
Sveikiname su šiuo reikšmingu pasiekimu ir linkime sėkmės tolimesniame moksliniame kelyje!
2026 m. gegužės 7–8 d. Vilnius, Kaunas
KVIETIMAS
2026 metais konferencija Scientia et historia bus skirta moderniosios fizikos ir fizikinės
chemijos, dėstytos lietuvių kalba pradininko, visuomenės ir politinio veikėjo
profesoriaus Vinco Čepinskio (1871–1940) 155-tųjų gimimo metinių atminimui,
taip pat minėsime dar kelias garbias sukaktis:
125 m. – akademiko, mokslo istoriko, matematikos ir astronomijos profesoriaus Pauliaus Slavėno (1901–1991);
200 m. – 1863 m. sukilimo vieno iš vadų bei matematinės statistikos srities mokslininko Zigmanto Sierakausko (1826–1863);
255 m. – pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminijos kūrėjo, bibliofilo, vienuolio, kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849).
Konferenciją rengia: Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų
institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno technologijos
universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos mokslų
akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius
Konferencija vyks: 2026 m. gegužės 7 d. (ketvirtadienį) Mokslo filosofijos sekcija vyks
kontaktiniu ir nuotoliniu būdu; kontaktiniu – Lietuvos kultūros tyrimų institute, Saltoniškių g. 58, Vilniuje.
2026 m. gegužės 8 d. (penktadienį) Mokslo, technikos ir medicinos istorijos sekcija vyks
Kauno technologijos universiteto Didžiojoje auloje, A. Mickevičiaus g. 37, Kaune.
Maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje Scientia et historia 2026 ir teikti pranešimus
gamtos mokslų, medicinos ir technologijų istorijos, mokslo filosofijos ir sociologijos, mokslo
komunikacijos temomis. Pranešimų santraukos bus recenzuojamos ir skelbiamos
elektroniniame konferencijos leidinyje.
Pranešimo trukmė 15 min., 5 min. – diskusijoms.
Konferencijos mokesčio nėra, bet konferencijos dieną Kaune
bus renkamas mokestis už karštus gėrimus ir užkandžius 15 EUR.
Registracija vyks iki 2026 m. balandžio 7 d. čia: https://forms.gle/zYL8FCLD9m3sSFAK7
Konferencijos Scientia et historia organizacinio komiteto pirmininkas
Ramūnas Kondratas
Daugiau informacijos: SCIENTIA ET HISTORIA 2026 | Lietuvos mokslo istorija
2026.03.06
Mūsų institucijoje dirbantys podoktorantūros stažuočių tyrėjai – tai naujos kartos mokslininkai, drąsiai keliantys klausimus ir ieškantys pažangių sprendimų. Didžiuojamės jų profesionalumu, atkaklumu ir indėliu į aukšto lygio mokslinius tyrimus, vykdomus glaudžiai bendradarbiaujant su itin kompetentingais ir patyrusiais centro moksliniais vadovais, kurie užtikrina tyrimų kryptingumą ir kokybę. Šie tyrimai stiprina tiek nacionalinį, tiek tarptautinį mokslo lauką.
Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2024-2026 m.

2026 m. kovo 6 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje (Akademijos g. 2, Vilnius) įvyko pretendentų į Centro direktoriaus pareigas prisistatymas instituto bendruomenei. Renginį taip pat buvo galima stebėti nuotoliniu būdu per centro „YouTube“ kanalą. Renginį moderavo dr. Gintaras Brazauskas.
Susirinkusiai bendruomenei savo vizijas ir veiklos prioritetus pristatė keturi pretendentai:
Kiekvienam pretendentui buvo skirtos 15 minučių prisistatymui. Po pasisakymų vyko bendruomenės klausimų sesija bei bendra diskusija. Klausimai visiems kandidatams buvo vienodi.
2026.03.05
Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre kovo 4 d. pristatyti juros periodo medžių kamienai. Jie buvo neseniai surasti Akmenės rajone. Atvežti radiniai nustebino gausa ir įspūdingais kamienų dydžiais, kai kurių ilgis siekė daugiau nei 80 cm ilgio.
Tai labai svarbus atradimas, įrodantis, kad juros periode būta sausumos plotų su gausia augalija ir biologine ekosistema.
Radinius apžiūrėjo geologijos, paleontologijos, paleobotanikos, entomologijos ir botanikos mokslininkai. Buvo aptartos medžių kamienų tyrimų, tarptautinio bendradarbiavimo, konservavimo ir eksponavimo galimybės.
Mokslinių kolekcijų skyrius
2026.03.04
Mūsų institucijoje dirbantys podoktorantūros stažuočių tyrėjai – tai naujos kartos mokslininkai, drąsiai keliantys klausimus ir ieškantys pažangių sprendimų. Didžiuojamės jų profesionalumu, atkaklumu ir indėliu į aukšto lygio mokslinius tyrimus, vykdomus glaudžiai bendradarbiaujant su itin kompetentingais ir patyrusiais centro moksliniais vadovais, kurie užtikrina tyrimų kryptingumą ir kokybę. Šie tyrimai stiprina tiek nacionalinį, tiek tarptautinį mokslo lauką.
Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2024-2026 m.

2026.03.03
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras dalyvaus parodoje „Ką pasėsi… 2026“.
Kviečiame į mūsų specialią apie 2 val. trukmės paskaitą apie gyvūnus ir jų parazitus.
Kalbėsime apie:
Pranešėjai:
Tai puiki proga sužinoti daugiau apie parazitų paplitimą, grėsmę gyvūnams ir žmonėms bei naujausius mokslinius tyrimus Lietuvoje.
Vieta: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno raj.
Laikas: kovo 26 d. 14.00 val. III rūmai, 420 kab., 4 aukštas.
Kviečiame atvykti, užduoti klausimų ir susitikti gyvai!
Renginio nuoroda: https://facebook.com/events/s/ka-pasesi-2026/1329403365871279/

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos fitoplazmų tyrėjų grupės mokslininkai Marija Žižytė-Eidetienė, Martynas Dėlkus, Algirdas Ivanauskas ir Deividas Valiūnas straipsnyje „Nematomi uogynų kenkėjai“ apžvelgia fitoplazmines infekcijas avietynuose ir gervuogynuose.
Avietės ir gervuogės – vienos mėgstamiausių uogų Lietuvoje. Jos ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai: turi daug vitaminų, antioksidantų, stiprina imunitetą ir yra vertinamos tiek namų soduose, tiek komerciniuose ūkiuose. Tačiau šiuos augalus gali pažeisti fitoplazminės infekcijos. Šias bakterines infekcijas platina smulkūs vabzdžiai – cikadelės, tačiau liga taip pat plinta per užkrėstą sodinamąją medžiagą. Užsikrėtę augalai ima skursti: smulkėja lapai, deformuojasi žiedai, formuojasi vadinamosios „raganų šluotos“, uogos tampa menkos arba visai neužsimezga. Lietuvoje ši liga jau nustatyta tiek ūkiuose auginamose, tiek laukinėse avietėse ir gervuogėse. Atliekami fitoplazmų tyrimai padeda geriau suprasti ligos plitimą, siekiant apsaugoti uogų ūkių produktyvumą ir biologinę įvairovę. Kadangi veiksmingų kovos būdų su fitoplazmomis nėra, pagrindinė kontrolės priemonė išlieka prevencija: sodinti tik sertifikuotus sodinukus, stebėti augalus, laiku pašalinti įtartinus krūmus ir tinkamai prižiūrėti uogynus. Atsakinga priežiūra padeda apsaugoti derlių ir išlaikyti sveikus uogynus ateityje.
Plačiau apie fitoplazmas, sukeliančias lėtines ligas avietynuose ir gervuogynuose, skaitykite leidinyje „Ūkininko patarėjas“.
https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/nematomi-uogynu-kenkejai/#.Y4-fs1C9gYw.gmail