Gamtos tyrimų centro Lauko bandymų stotyje įveistos eksperimentinės greitai augančių tuopų plantacijos būklę po pirmojo vegetacijos sezono įvertinome kartu su projekto partneriais – JAV Minesotos universiteto Gamtos išteklių tyrimų instituto atstovu, Hibridinių tuopų tyrimų grupės vadovu dr. Andrej Pilipovic ir UAB „Euromediena“ vadovu Mindaugu Šilininku. Nors šiemet įveistai plantacijai teko atlaikyti nemažai išbandymų – užsitęsusias sausras,  uraganinių vėjų siautulį ir netgi stirninų ragų tvirtumą, jos būklę ekspertai įvertino gerai ir pasidžiaugė atsakingu mūsų Lauko bandymų stoties specialistų darbu, prižiūrint medelius. Ateinantį pavasarį numatome atlikti pirminį įveistų tuopų aukščio prieaugio bei gyvybingumo vertinimą, na, o dabar repelentais nuo elninių žvėrių kruopščiai apdoroję medelius paliekame ramiai peržiemoti.

Ši plantacija – unikalus, kruopščiai įveistas ir atsakingai prižiūrimas objektas, atviras Gamtos tyrimų centro mokslininkų tyrimams. Pagal sutartį su Minesotos universitetu, tuopų plantacijoje bus vykdomi kasmetiniai medžių augimo stebėjimai (biometriniai matavimai, gyvybingumo, fitosanitarinės būklės vertinimas), tačiau čia taip pat galima atlikti įvairiausius tyrimus – pradedant augalų fiziologija ir baigiant bendru naujai suformuotos ekosistemos būklės vertinimu. Kviečiame pasinaudoti naujai atsiradusia galimybe!

Dėl išsamesnės informacijos apie plantaciją ir mokslinių tyrimų perspektyvas joje maloniai prašome kreiptis į dr. Vaidotą Lygį (Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorija, el. p. vaidotas.lygis@gamtc.lt).

Vien tik Papilės atodangose Gamtos tyrimų centro mokslininkai yra suradę ir aprašę daugiau kaip 380 gyvių rūšių: foraminiferų, pečiakojų, moliuskų, dygiaodžių, žuvų ir kitų. Daugiausia suskaičiuota foraminiferų – 83, dvigeldžių – 41 ir amonitų – 25 rūšys. Papilės (Akmenės r.) pavadinimas pavartotas kelių naujų rūšių paleontologiniuose pavadinimuose: brachiopodų Rhynchonelloidella popilanica (Pusch), amonitų Indosphinctes (Elatmites) papilensis (Pakuckas), Binatisphinctes (Okaites) popilanicus (Krenkel), Cardioceras (Plastmatoceras) popilaniense Boden, dvigeldžių Astarte (Astarte) papilensis Rotkytė. Taigi, fosilijų vardai garsina Papilę mokslo pasaulyje.

Įdomus faktas apie Papilės juros sistemos atodangas: tai seniausias Lietuvoje tiriamas geologinis objektas (nuo 1825 metų), o dar 1811 metais apie Papilės „suakmenėjusias varles“ rašė Dionizas Poška poemoje „Gromata pas Tadeušą Časkį“.

Dabar Papilėje atodangų su prieinamais ieškoti fosilijų juros klodais jau nėra, jų galima ieškoti tik privačiose valdose ar karjeruose, kur kasamos naudingos iškasenos, taigi, reikia susitarimų ir leidimų.

Juros periodo fosilijų radavietė Papartynėje (Akmenės r.)

GTC Kolekcijų skyrius

Gamtos tyrimų centro paleontologė dr. Darja Dankina (Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė) spalio pabaigoje lankėsi Gamtos mokslų institute (Institute of Natural Sciences), esančiame Briuselyje, Belgijoje (https://www.naturalsciences.be/en/museum). Šio mokslinio vizito metu vietiniai muziejaus kuratoriai pasidalijo žiniomis apie dabartinę paleontologinių kolekcijų būklę, jų tvarkymą ir fosilijų priežiūrą, o mokslininkai paleontologai pristatė vykdomus projektus. Šis vizitas išplėtė mokslinį tinklą paleontologijos srityje ir atvėrė naujas bendradarbiavimo galimybes, į kurias bus įtraukta ir Gamtos tyrimų centre saugoma paleontologinė kolekcija.

Gamtos tyrimų centro paleontologė dr. Darja Dankina (Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė) spalio pabaigoje dalyvavo COST programos „CA23124 – Social, Biological, and Climatic Impacts of Salt Ages (SaltAges)“ (https://www.cost.eu/actions/CA23124/) šalių atstovų susirinkime ir buvo išrinkta didžiulių druskingų baseinų poveikio biotos evoliucijai grupės bendralydere. Ši ketverių metų programa siekia ištirti evaporitinių druskingų baseinų evoliuciją ir jų paplitimą laike bei erdvėje, įvertinti jų poveikį biotos evoliucijai ir klimatui, taip pat analizuoti jų geologinį poveikį žmonėms kultūriniu ir archeologiniu požiūriu.

Artėjant mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienai Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos kolegos Jonas Satkūnas ir Julius Taminskas š. m.  spalio 30 d. (trečiadienį) 12 val. kviečia mus pasišnekėti apie karstą ne tik kaip apie laidojimo priemonę, bet ir apie gamtinį reiškinį – duobių, urvų radimąsi. Kaip radosi lietuvių kalboje šis žodis, reiškiantis skirtingus dalykus?

Laukiame Jūsų  spalio 30 d. (trečiadienį) 12 val. GTC Konferencijų salėje (Akademijos g. 2, Vilnius)

Karsto slėpiniai

Karstas – tai ne tik laidojimo priemonė, bet ir gamtinis reiškinys, duobių, urvų radimasis. Kaip radosi lietuvių kalboje šis žodis reiškiantis skirtingus dalykus?

Karstiniai reiškiniai, paplitę visame pasaulyje stulbinančia įvairove, ne tik griauna ir žudo, bet ir kuria bei teikia daugybę vertybių.

„Pietūs kitaip“ susitikimo metu aptarsime karsto apraiškas nuo Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos iki Lietuvos, karsto mitologiją, juodąją magiją, ekologiją bei trapią ir jautrią geologiją. Pagerbkime mūsų protėvius, kažkada išlindusius iš karstinio urvo…

Pranešimo autoriai – Jonas Satkūnas ir Julius Taminskas,

Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

024 m. rugsėjo 10 d. – spalio 11 d. buvo paskelbti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos narių rinkimai. Gautos 32 paraiškos, iš jų humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 7, matematikos, fizikos ir chemijos mokslų – 7, biomedicinos, medicinos ir geomokslų – 5, žemės ūkio ir miškų mokslų – 5, technologijos mokslų – 8.

Remdamiesi LMA Jaunosios akademijos narių rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo III skyriaus 8 p., skelbiame kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašą.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje

1. Meda Andrijauskienė, Kauno technologijos universitetas.
2. Johanas Baltrimas, Vilniaus universitetas.
3. Kristina Garalytė, Vilniaus universitetas.
4. Gerda Ana Melnik-Leroy, Vilniaus universitetas.
5. Atėnė Mendelytė, Vilniaus universitetas.
6. Akvilė Naudžiūnienė, Vilniaus universitetas.
7. Paulius Šūmakaris, savarankiškai išsikėlęs kandidatas.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje

1. Laurynas Dagys, Vilniaus universitetas.
2. Darius Gailevičius, Vilniaus universitetas.
3. Justina Gaidukevič, Vilniaus universitetas.
4. Dalius Gudeika, iškėlė akad. Olga Kurasova.
5. Rokas Kondrotas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
6. Simonas Ramanavičius, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
7. Tadas Telksnys, Kauno technologijos universitetas.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje

1. Augustinas Baušys, Vilniaus universitetas.
2. Bazilė Ravoitytė, Gamtos tyrimų centras.
3. Skaistė Sendžikaitė, savarankiškai išsikėlusi kandidatė.
4. Šarūnas Skuodis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
5. Ilona Uzielienė, Inovatyvios medicinos centras.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje

1. Aistė Balčiūnaitienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
2. Mykola Kochiieru, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
3. Adas Marčiulynas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
4. Vilma Naujokienė, Vytauto Didžiojo universitetas.
5. Paulina Štreimikytė-Martusevičė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

Technikos mokslų skyriuje

1. Juozas Bielskus, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
2. Ronaldas Jakubovskis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
3. Tadas Kaliatka, iškėlė akad. Algis Džiugys.
4. Mykola Karpenko, savarankiškai išsikėlęs kandidatas.
5. Andrius Kriščiūnas, Kauno technologijos universitetas.
6. Judita Škulteckė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
7. Daiva Tavgenienė, Kauno technologijos universitetas.
8. Andrius Žemaitis, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.

LMA informacija

Daugiau informacijos: Naujienos – Lietuvos mokslų akademija (lma.lt)

Lapkričio 5 d. (antradienį) 10 val. kviečiame į paskaitą-seminarą „Akademinė etika moksle ir dirbtinio intelekto iššūkiai“. Renginio metu bus aptariamos akademinės etikos normos ir galimi pažeidimai bei diskutuojama apie etišką dirbtinio intelekto naudojimą mokslo veikloje.

Pranešėja – dr. Rima Sinickė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

Vieta:  Gamtos tyrimų centras, Akademijos g. 2, Vilnius, Konferencijų salė (101 kab.).

Paskaita-seminaras bus transliuojamas „Teams“ platformoje. https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_MjYxYjU4NTgtMDJkNi00YmNkLWJlZWYtMzFjOTMyODg3N2U0%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2256ed073a-a1d9-466f-ad25-2489cf7b4677%22%2c%22Oid%22%3a%229d317ec7-bc7d-4cc4-8b86-61be90f4203c%22%7d

Join the meeting now

Meeting ID: 371 755 737 278

Passcode: oXr5hD

Paskaitos-seminaro programa:

10.00-10.50 val. „Akademinės etikos pažeidimai: plagiatas ir neetiška autorystė“.

11.00-12.00 val. „Dirbtinio intelekto (DI) etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gairės“.

Diskusija ir klausimai

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie diskusijos!

Pagarbiai
Jūratė Karosienė
Akademinės etikos komisijos pirmininkė
Gamtos tyrimų centras
Akademijos g. 2, Vilnius
El. p. jurate.karosiene@gamtc.lt