2025.05.12

Popietė su kandidatais į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybą

Gerbiami kolegos,

Trečios kadencijos nueinanti GTC Mokslo taryba kviečia Jus į popietę su kandidatais į Mokslo tarybą.
Nepaisant to, kad mes jau penkiolika metų dirbame kartu, kai kam yra nelengva atpažinti aktyvius, bendruomenės reikalais ir centro stiprėjimu suinteresuotus kolegas. Pretendentai turės galimybę trumpai prisistatyti.

Renginys neformalus ir kandidatų dalyvavimas jame visiškai savanoriškas. Dalis jų pažadėjo atvykti.

Kiekvienam kandidatui į Mokslo tarybą bus skirtos 5 minutės, kurios padalytos tokiu būdu:

2 minutės – kandidato trumpa kalba, kurioje pasiūlyta atsakyti į du tarpusavyje susijusius klausimus: Kas aš toks, kad susiruošiau kandidatuoti į Mokslo tarybą? Ką įgis Mokslo taryba, institutas ir bendruomenė, jeigu mane pasirinksite?

2 minutės – trumpi popietės dalyvių klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakoma vienu žodžiu (taip, ne, nežinau, palaikau, nebuvau, nedarysiu ir pan.);

1 minutė – advokacija. Kandidatas galės atsivesti savo palaikytoją. Jei neturės, visuomeninį gynėją parinksime vietoje.

Laukiame Jūsų aktyvaus dalyvavimo. Gal šis susitikimas padės nuspręsti, kam atiduosite savo lemtingą balsą.

 

2025 m. gegužės 13 d., 13.00 val., GTC konferencijų salė

Sarcocystis parazitų aptikimas aplinkos mėginiuose iš Lietuvos ūkių

Naujausių tyrimų Genetikos laboratorijoje metu atliktas Sarcocystis parazitų identifikavimas gamtiniuose vandens, šieno ir dirvožemio mėginiuose iš Lietuvos gyvulininkystės ūkių.

Šio tyrimo pagrindinis tikslas buvo identifikuoti pasirinktas zoonotines Sarcocystis rūšis ir rūšis, kurių tarpiniai šeimininkai yra naminiai gyvuliai, iš ūkių surinktuose vandens, šieno ir dirvožemio mėginiuose bei palyginti jų paplitimą skirtingose aplinkose. Šiam tyrimui atlikti gamtiniai mėginiai buvo renkami trejus metus vasaros laikotarpiu iš 10 naminių gyvulių ūkių Lietuvoje.

Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad, nepaisant tiriamųjų metų, didesnė tikimybė užsikrėsti yra per vandenį arba šieną nei per dirvožemį. Be to, vandens ir šieno mėginiuose dažniausiai buvo aptinkama penkių skirtingų Sarcocystis rūšių eDNR, o dirvožemio mėginiuose vidutiniškai trys.

Padaryta išvada, jog Sarcocystis rūšių atsiradimas nepriklauso nuo ūkyje auginamų gyvulių. Pavyzdžiui, galvijus užkrečianti Scruzi buvo identifikuota visuose pasirinktuose ūkiuose bent vienais tyrimo metais. Be to, S. cruzi eDNR buvo dažniausiai aptikta per trejų metų laikotarpį iš visų dešimties tiriamųjų rūšių.

Tyrimo metu identifikuotos dvi zoonotinės rūšys, S. hominis ir Ssuihominis, kurių tarpiniai šeimininkai atitinkamai yra galvijai ir kiaulės. Svarbu pabrėžti, kad šio darbo metu zoonotinė Shominis pirmą kartą nustatyta aplinkos mėginiuose visame pasaulyje, o Ssuihominis Lietuvoje aptikta po 30 metų pertraukos.

Kvietimą publikuoti duomenis Q1 kvartilės žurnale „Food and Waterborne Parasitology“ gavo Genetikos laboratorijos doktorantė Agnė Baranauskaitė, kai gautus rezultatus pristatė Europos parazitologų federacijos organizuotoje konferencijoje „EMOP 2024“, vykusioje Vroclave, Lenkijoje.

NUORODA Į STRAIPSNĮ

2025.05.08

Sveikų ir infekuotų europinių mėlynių bakterinės mikrobiotos lyginamoji analizė

Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos ir Genetikos laboratorijos darbuotojai atlikto sveikų ir fitoplazma užkrėstų europinių mėlynių augalų endofitinių bakterijų mikrobiomų lyginamąją analizę.
Žinoma, jog Europos mėlynių (Vaccinium myrtillus) sveikatai ir augimui svarbus mikrobiomas keičiasi, kai augalai užsikrečia fitoplazma – pavojingu augalų patogenu.
Šiame tyrime lygintas sveikų ir fitoplazma („Candidatus Phytoplasma pruni“ ir „C. Phytoplasma trifolii“) užkrėstų mėlynių endofitinis bakterijų mikrobiomas, naudojant naujos kartos sekoskaitą. Tyrimas parodė, kad užkrėsti augalai pasižymi didesne bakterijų įvairove (ASV gausa), bet bendras mikrobiomos pasiskirstymas reikšmingai nesiskiria nuo sveikų augalų.
Užkrėstuose augaluose gausiau aptikta tam tikrų naudingų bakterijų, tokių kaip Azospirillaceae ir Beijerinckiaceae, galinčių skatinti augimą ar padėti atsilaikyti prieš stresą. Tuo tarpu sveikų augalų mikrobiomas pasižymėjo didesniu gamaproteobakterijų, įskaitant Rhizobium, paplitimu.
Šie rezultatai atskleidžia, kad fitoplazmos infekcija veikia ne tik augalo fiziologiją, bet ir jo mikrobiomą, sudarydama nišas naujiems mikroorganizmams. Tai gali atverti kelią mikrobiomų diagnostikai ar net biokontrolės priemonėms kovai su fitoplazminėmis ligomis.
https://www.mdpi.com/1999-4907/16/5/758 
×