Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai skaitė pranešimus Šiaurės ir Baltijos šalių parazitologų draugijos vienuoliktoje konferencijoje, kuri vyko Islandijoje, Reikjavike rugpjūčio 13-15 dienomis. Tai kas du metus organizuojama mokslinė konferencija, kurioje apžvelgiami naujausi mokslinių tyrimų rezultatai, įvardijamos su parazitų gausumo protrūkiais arba jų nykimu susijusios aktualijos Šiaurės Europoje ir Baltijos kraštuose. Konferencijos metu vyksta geriausios parazito nuotraukos konkursas, kurio nugalėtojas apdovanojamas „auksinės blusos“ prizu. Konferencijose dalyvavo Entomologijos, Molekulinės ekologijos, P.B. Šivickio parazitologijos bei Žinduolių ekologijos laboratorijų mokslininkai.

Tektoninių lūžių dėka besivystančius žemės plyšius ir įtrūkimus geriausiai galima matyti Afrikoje, didžiajame rifto slėnyje, kuris tęsiasi nuo Džibučio šiaurės rytuose, per visą Etiopiją, Keniją, Ugandą bei Ruandą iki Malavio ežero. Matant rifto slėnio tektoninius plyšius, tampa akivaizdu, kad Afrika skyla į du žemynus.

2019 metų vasario mėnesį su mokslininkais iš Etiopijos, Italijos ir Pietų Afrikos tyrėme rifto tektoninius lūžius Oromėjos regione, Etiopijoje. Naudojant elektrotomografiją, seismiką, palydovines nuotraukas, matavome žemės plyšių parametrus bei erdvinę padėtį ir kt. Šie žemės plyšiai tęsiasi kilometrus, o jų plotis bei gylis siekia dešimtis metrų. Plyšiai dažnai atsiveria po didelių liūčių, dėl jų griūva statiniai, keliai, taigi, daroma reikšminga žala aplinkai ir gyvenamajai infrastruktūrai.

Tyrimo metu nustatėme, kad plyšių kryptis atitinka pagrindinio rifto lūžio kryptį, o tai rodo šių plyšių neotektoninę prigimtį.

Tyrimų rezultatai 2025-07-03 paskelbti moksliniame straipsnyje:

Vittori E., Puzzilli L., Delmonaco G., Traversa F., Ruscito V., Bekele Reba Y., Satkūnas J., Diop S. 2025. Ground fissures in the central Ethiopian Rift: insights on distribution, genesis and hazard. Journal of African Earth Sciences 231 (2025) 105746.

Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorija

2025 m. rugpjūčio 25–28 d. Lietuvos mokslų Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks Laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklo antrasis seminaras.

Renginys vyks anglų kalba ir skirtas WIMANET programos nariams.

VALSTYBINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS ir LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA

Asmuo kontaktams – LMAJA alumnas dr. Vaidas Palinauskas
+37069887279
vaidas.palinauskas@gamtc.lt

Baltieji gandrai įvykdė savo didžiąją misiją – išaugino gausų būrį gandriukų ir jau pakėlė sparnus tolimai kelionei į žiemojimo vietas. Linkėdami jiems sėkmingos kelionės, pristatome baltųjų gandrų apskaitos Lietuvoje rezultatus.

2024 metais Europoje buvo organizuojama 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita, kurioje dalyvavo visos šalys, kuriose peri baltasis gandras. Apskaita buvo vykdoma pagal tą pačią metodiką visose šalyse, kad gautus apskaitos rezultatus būtų galima palyginti ir tarp šalių, ir tarp skirtingų apskaitų metų. Apskaitos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą ir jos būklę. Lietuvoje baltųjų gandrų apskaitą organizavo ir koordinavo VMTI Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija, bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija. Dalinį finansavimą šios apskaitos organizavimui Lietuvoje skyrė Vokietijos aplinkosaugos asociacija NABU.

Esame labai dėkingi visiems 35 dalyviams, kurie surinko duomenis teritorijoje, apimančioje beveik 30 % viso Lietuvos ploto. Apskaitos metu buvo aplankytos visos gandrams potencialiai tinkamos perėti buveinės ir surinkta informaciją apie baltųjų gandrų gausumą, lizdų erdvinį pasiskirstymą, perėjimo sėkmingumą. Išanalizavus surinktus duomenis buvo nustatyta:

· Baltųjų gandrų populiacijos dydis Lietuvoje – 16 600 perinčių porų.

· Perėjimo sėkmingumas – 2,42 jauniklio sėkmingai paukščių porai.

· Baltųjų gandrų tankis visoje Lietuvos teritorijoje – 25,4 perinčios poros / 100 km².

· Baltųjų gandrų tankis potencialiai tinkamoje perėti buveinėje – 39,5 perinčios poros / 100 km².

· Baltųjų gandrų populiacijos pokytis 2010–2024 m. laikotarpiu – nustatytas sumažėjimas 14,8 %.

Čekijos Šumavos nacionalinio parko žurnale atspausdintas Kvartero tyrimų laboratorijos podoktorantūros stažuotojo Nick Schafstall straipsnis apie europinio kėnio (Abies alba) tyrimus šiame parke. Straipsnyje aptariama, kaip 4000 metų trukęs didelių trikdžių nebuvimo laikotarpis įtakojo (palengvino) europinio kėnio (Abies alba) plitimą 1250 m aukštyje virš jūros lygio. Šiuo metu europinis kėnis Šumavoje yra itin retas, o šio tyrimo rezultatai parodo, kokiomis sąlygomis ateityje jis vėl galėtų plisti šiame regione. Tikimės, kad šis populiarus straipsnis čekų kalba pasieks dar daugiau žmonių, kuriuos galėtų sudominti šis reiškinys.

Straipsnį galite rasti čia

Šią savaitę Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Milda Stankevičiūtė ir dr. Justas Dainys kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Lenkijos tiria Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metu nuskendusius tanklaivius, povandeninius karo ir kitus laivus. Ekspedicija vyksta Gdansko universiteto mokslinių tyrimų laivu „Oceanograf“.

💡 Tyrimų metu nuotolinio valdymo robotais filmuojamas ir skanuojamas jūros dugnas, kuriami itin detalūs 3D modeliai, vertinama nuskendusių laivų būklė, renkami vandens bei nuosėdų mėginiai, vykdomi eksperimentai su moliuskais ir gaudomos žuvys. Mokslininkų tikslas – įvertinti, kaip iš nuskendusių laivų galinčios išsiskirti cheminės medžiagos (cheminis ginklas, amunicija, mazutas ir kt.) veikia Baltijos ekosistemą ir žmonių sveikatą.

⚠️ Darbas nėra lengvas – kai kurie laivai guli daugiau nei 70 m gylyje, oro sąlygos ne visada palankios, o kartais tyrimus trikdo ir priešiški kitų valstybių veiksmai. Šį penktadienį visame tyrimų regione buvo sutrikdytas GPS veikimas, todėl nepavyko tiksliai nustatyti objektų vietos, išlaikyti tikslios ir stabilios mokslinio laivo pozicijos bei rinkti mėginių. Tai kainuoja ne tik laiką, bet ir pinigus.

⏳ Belieka laukti, kol trikdžiai pasibaigs ir tyrimai galės tęstis!

🔬 Projektą „BaltWreck“ finansuoja „South Baltic Interreg“ programa (nr. STHB.02.02-IP.01-0009/23).