Ar gamtoje galima viską suskaičiuoti, surūšiuoti, sudėlioti į mokslo ir ne tik mokslo lentynas? Žiemą tokio klausimo net sau neužduočiau, tačiau dabar jis peršasi pats. Tikrai: ar įmanoma pažinti, o po to suskaičiuoti visus gyvūnus, augalus ir grybus, kurie vasarą yra aktyvūs. Kiek jų rūšių turime Lietuvoje ir kiek yra kiekvienos rūšies individų? Apie tai skaitykite Selemono Paltanavičiaus straipsnyje portale 15min.
Išleista ketvirtoji Lietuvos raudonoji knyga. Knygos vyr. redaktorius, Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius pasakoja, kad pirmą kartą apie 900 rūšių įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas ir specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus. Laidoje taip pat dalyvavo Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė ir dr. Povilas Ivinskis. Interviu klausykite 2021 m. birželio 19 d. LRT radijo laidoje „Gamta – visų namai“ nuo 16 min.
Selemonas Paltanavičius: Skinkit, peškit, dovanokit. Nežinia kokia intencija įkurdintas ir išplatintas gausialapis lubinas per kelis dešimtmečius tapo invazine rūšimi, gebančia išstumti, nustelbti jautrias vietines rūšis. Savo ekologiniu agresyvumu jis gali lenkti net garsųjį, agresyvųjį Sosnovskio barštį. O ir gamtoje nėra kam jo reguliuoti: šio lubino sėklelių niekas nelesa ir negraužia, lapų taip pat joks žinduolis neėda
Unguriai Lietuvos vandenyse gyveno nuo seno ir dalyje Lietuvos teritorijos buvo gan įprasti. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Baltijos jūros regione ungurių populiacija buvo eksploatuojama dar 5500 metų prieš mūsų erą. Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų Tadas Ivanauskas savo knygoje rašo jog „1901 metais dumblėtame Dzūkijos ežero, iš kurio išteka Ūlos upė, dugne buvo gausu ungurių“. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojo dr. Justo Dainio straipsnį „Keistas ir paslaptingas ungurių gyvenimas“ skaitykite portale 15min.
Rinkti pavasarinių grybų – tik juos pažįstant. Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė sako, kad valgomą grybą nuo nevalgomo atskirti galima tik pažįstant grybų rūšis, o ruošiant grybus valgymui, pataria juos termiškai apdoroti bei įvertinti savo skrandžio jautrumą, juk jie – vienas sunkiau virškinamų produktų.
Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus. Apžvelgus pokyčius saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše, dėmesys laidoje buvo sutelktas į vieną mažiausiai tyrinėtų sričių – grybus ir kerpes. Paklausykite Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovės, vyresn. mokslo darbuotojos dr. Jurgos Motiejūnaitės interviu apie grybus ir kerpes LRT radijo laidoje „Vienkartinė planeta“