Lapkričio 29 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusiame 35-ajame Lietuvos geologų suvažiavime Gamtos tyrimų centro mokslininkei Vaidai Šeirienei buvo įteiktas prestižinis Ignoto Domeikos atminimo medalis.

Nuoširdžiai sveikiname!

Gamtos tyrimų centro Kolekcijų skyrius žengė svarbų žingsnį, plėtojant infrastruktūrą, skirtą saugoti biologinės įvairovės pavyzdžius. Šią savaitę sumontuoti entomologinių pavyzdžių saugyklos mobilieji metaliniai stelažai, specialiai pagaminti centro Kolekcijų skyriaus užsakymu. Narystė CETAF įpareigoja centrą siekti, kad svarbi mokslinių tyrimų infrastruktūra, susijusi su gamtiniais pavyzdžiais, būtų vystoma ir stiprinama.

2024 m. lapkričio 26 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akdemijoje, vyko 13-oji tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „The Young Scientists for the Advance of Agriculture“ AGRISCI 2024.

Siekiant užmegzti naujus dalyvių ryšius ir bendradarbiavimą, konferencija padeda suburti įvairių žemės ūkio ir miškų mokslų tyrėjus. Konferencijos metu pristatyti žodiniai pranešimai agronomijos, agrobiologijos, agroekologijos ir žemės ūkio inžinerijos, sodininkystės, miškininkystės bei maisto sauga ir veterinarinės medicinos temomis.

Šioje jaunųjų mokslininkų konferencijoje dalyvavo ir keturios Gamtos tyrimų centro doktorantės.

Agronomijos sekcijoje pranešimą pristatė:

• Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė (“Wheat Grain Infected by Aspergillus Flavus Modifies Behaviour of Yellow Mealworm, Tenebrio Molitor L.”)

Agrobiologijos, agroekologijos ir agrikultūros inžinerijos sekcijoje žodinius pranešimus pristatė:

• Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos doktorantė Deimantė Tiškevičiūtė (pranešimas “Efficacy of Three EPN Species on Adult Mortality Of The Invasive Pest Otiorhynchus salicicola“),
• Augalų fiziologijos laboratorijos doktorantė Božena Ignotienė (pranešimas “Microbial Biostimulants Boost Productivity and Quality of Carrots and Affect Agrochemical Soil Properties”),
• Genetikos laboratorijos doktorantė Agnė Baranauskaitė (pranešimas “Transmission of Sarcocystis spp. in Lithuanian Livestock Farms”).

Doktorančių Gabrielės Bumbulytės-Žukevičienės ir Agnės Baranauskaitės pristatyti žodiniai pranešimai buvo išrinkti geriausiai pranešimais sekcijose. Doktorantėms įteikti diplomai bei dovanos.

Daugiau informacijos: https://agrisci2024.com/?contact-form-id=block-template-canvas&contact-form-sent=932&contact-form-hash=b164bccb63bf079de965f0a82fde7dfc34254f5a&_wpnonce=381cc63604#contact-form-block-template-canvas

2024 m. lapkričio 21 d. Gamtos tyrimų centre vyko Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“, organizuota LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus kartu su Gamtos tyrimų centru.

Už geriausius pranešimus diplomais ir prizais apdovanotos šios GTC darbuotojos:

I vieta Margarita Kazak už pranešimą „Trypanosoma ir jiems giminiški žiuželiniai (Trypanosomatidae) kraujasiurbiuose dvisparniuose vabzdžiuose (Culicidae, Ceratopogonidae, Simuliidae) Lietuvoje“.

III vieta Agnė Bučaitė už pranešimą „Mikroplastiko poveikis žuvims skirtingose jų vystymosi stadijose“.

Sveikiname!

 

Pranešimų tezes rasite čia.

Nuotraukų autorė LMA fotografė Virginija Valuckienė

2024 m. lapkričio 22 d. minime botaniko, gamtosaugininko, biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Karolio Jankevičiaus 100-ąsias gimimo metines.

Ta proga Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, kurioje pristatomi svarbiausi Karolio Jankevičiaus veiklos barai – ekologija ir gamtosauga.

Daugiau nei pusę amžiaus trukusi profesoriaus mokslo tiriamoji ir mokslo administravimo bei visuomeninė veikla padėjo susikurti Lietuvos botanikos mokslo tradicijoms.

Parodoje apžvelgiami svarbiausi mokslininko veiklos ir gyvenimo įvykiai, iliustruoti knygomis ir nuotraukomis. Skyriuje „Nuo laboranto iki profesoriaus“ rodomos knygos, kurias profesorius parengė su bendraautoriais, ir redaguoti bei sudaryti darbai. Iš LMAVB Rankraščių skyriuje saugomo Karolio Jankevičiaus fondo (F405), eksponuojami dokumentai atskleidžia mokslinės bei visuomeninės veiklos įvykius. Nuotraukos supažindina su mokslininko asmeniniu gyvenimu ir darbine aplinka.

Parodą rasite čia: Virtuali paroda „Profesorius Karolis Jankevičius – prasmingo gyvenimo pavyzdys“ – Vrublevskių biblioteka

XIX a. vykusios ekspedicijos radinys
1829 m. gegužės 17 d. iš Vilniaus į ekspediciją išvyko mokslinė grupė, vadovaujama Vilniaus imperatoriškojo universiteto profesoriaus Eduardo Eichvaldo. Keturių mėnesių kelionė, finansuojama universiteto, kainavo 1700 sidabrinių rublių. Ekspedicijos tikslas buvo išsamiai aprašyti Lietuvos ir kitų regionų ypatybes, daugiausia dėmesio skiriant geologijai, paleontologijai, botanikai ir zoologijai.
Ekspedicijos metu grupė pasiekė Ventos upės atodangas netoli Papilės. Tyrinėdamas uolienas, Eichvaldas atrado įdomią juros periodo amonito fosiliją, kurią pavadino Ammonites aculeatus. Ši fosilija buvo išsamiai aprašyta jo moksliniame veikale „Zoologia specialis“ II t. Nors originalus fosilijos egzempliorius neišliko, Eichvaldo pateikti aprašymai ir piešiniai tapo vertingu šaltiniu tolimesniems tyrimams.

Po daugiau kaip 100 metų
1970 m., praėjus daugiau nei šimtmečiui, paleontologė Lilija Rotkytė, tyrinėdama Papilės atodangą, aptiko naujų Eichvaldo aprašytai amonitų rūšiai priskiriamų egzempliorių. Vienas šių egzempliorių buvo paskelbtas Kosmoceras aculeatum rūšies neotipu, taip papildant ir patvirtinant Eichvaldo atliktus tyrimus.

Dar po 50 metų
Šis svarbus egzempliorius, saugomas Gamtos tyrimų centro paleontologijos kolekcijoje, tvarkant kolekciją buvo iš naujo apžiūrėtas – nufotografuotas, naudojant šiuolaikines didelės raiškos priemones, siekiant detaliau dokumentuoti jo ypatybes. Šis etapas žymi tik pradžią išsamesnių tyrimų, kurie bus atliekami, taikant pažangiausias technologijas.
Vienas svarbiausių tyrimo tikslų – išsiaiškinti Kosmoceras genties amonitų kriauklių vidinę sandarą ir augimo ypatumus. Modernios mikrotomografijos ir cheminės analizės technologijos leistų detaliai ištirti kriauklių struktūrą. Šie tyrimai padėtų atskleisti ir suprasti šios genties amonitų prisitaikymo prie aplinkos ypatumus ir jų evoliucijos procesus prieš maždaug 162 milijonus metų.

Šis amonitas – tai gamtos istorijos tyrimų simbolis ir  ryšys tarp mokslinio paveldo ir dabarties mokslo pažangos.

Nuotraukos autorius – Pavel Starkevič.

Šios istorijos tyrimo autorės: Gailė Žalūdienė, Darja Dankina ir Agnė Aleksienė.

Praėjusią savaitę, lapkričio 11–15 dienomis, Gamtos tyrimų centre sėkmingai įvyko įžanginiai R programavimo kursai, skirti mokslininkams ir doktorantams, norintiems patobulinti statistinės analizės įgūdžius. Intensyvius penkių dienų mokymus pradedantiesiems vedė lektorius Vilmantas Gėgžna. Mokymų metu buvo nagrinėjamos esminės temos, tokios kaip statistikos pagrindai, darbas su „RStudio“ ir R (daugiausia dėmesio skiriant „Tidyverse“ veikimo principams), duomenų įvesties ir apdorojimo, aprašomosios statistikos ir statistinių hipotezių tikrinimo metodai. Dalyviai turėjo galimybę praktiškai išbandyti įvairius analizės metodus, įskaitant duomenų importavimą, pirminį apdorojimą ir vizualizavimą, naudojant „ggplot2“.

Dalyviai pabrėžė, kad gerai subalansuotas teorijos ir praktinių pratybų derinys bei įtraukiančios užduotys leido jiems greitai įgyti naujų įgūdžių, pritaikomų jų kasdienėse mokslinių tyrimų užduotyse. Mokymus, kurie vyko anglų kalba, sudarė 20 akademinių valandų ir 20 namų darbų valandų. Iš viso kursuose dalyvavo 20-ies dalyvių grupė. Šie kursai ne tik pagerino dalyvių duomenų analizės gebėjimų kokybę, bet ir įkvėpė naujoviškiems analitiniams metodams.

Dėkojame lektoriui, Gamtos tyrimų centro administracijai, organizatoriams ir visiems dalyviams už sėkmingą renginį. Atsižvelgdami į didžiulį Gamtos tyrimų centro bendruomenės poreikį ir norą tokio tipo mokymams, centras planuoja ir toliau rengti panašius mokymus, kad padėtų mokslininkams tobulėti profesinėje veikloje. Sekite naujienas ir nepraleiskite būsimų galimybių!

Šių metų lapkričio 18 d. Gamtos tyrimų centro ir Latvijos universiteto specialistus maloniai priėmė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Muziejus yra sukaupęs didžiausią biologinių eksponatų kolekciją Lietuvoje.

Apsilankymo metu buvo paimti mėginiai iš muziejaus paleontologijos osteologijos rinkinių „Vilniaus mamuto“ kaulinės medžiagos DNR tyrimams – slankstelio ir neeksponuojamų kaulų nuolaužų.

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, buvo aptiktas įdomus radinys –  mamuto kaulai. Tiesdami komunikacijas, darbininkai 3,5 m gylyje susidūrė su stambiais gyvūno kaulais, trukdžiusiais vykdyti žemės darbus. Buvo rastas apatinis mamuto žandikaulis, stuburo narelis, priekinė dešinioji ir užpakalinė dešinioji kojos – unikalus išlikusių vieno individo kaulų gausa „Vilniaus mamutas“. Tai didžiausias Lietuvoje ir visame Baltijos regione paleontologinis radinys. Nustatyta, kad tai jauniausias (turima omenyje, kad tai paskutinė mamutų rūšis Mammuthus primigenius Blumenbach, 1799) iš visų Lietuvos teritorijoje rastų mamutų, gyvenęs prieš 13 800 metų, poledynmetyje. Kiti mūsų šalyje aptikti mamutų kaulai liudija žinduolius gyvenus gerokai anksčiau – net prieš 40 tūkst. metų ir daugiau.

Muziejaus specialistai leido apžiūrėti saugomas bestuburių (moliuskų) kolekcijas. Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos vadovas dr. Dalius Butkauskas kartu su prof. vyr. m. d. Dace Grauda, Latvijos universiteto Aplinkos genetikos laboratorijos vadove, domėjosi gėlavandenėmis perluotėmis (Margaritifera margaritifera). Vykinto Matuzevičiaus kolekcijos moliuskų rinkiniuose buvo puikių gėlavandenės perluotės egzempliorių, iš kurių taip pat paimta medžiagos DNR tyrimams.

Visus tyrimus atliks Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos mokslininkai. Tyrimų rezultatai bus pateikti muziejui ir publikuojami bendru sutarimu.

Dalyvavo: dr. (HP) Dalius Butkauskas, Molekulinės ekologijos laboratorijos vadovas, vyr. mokslo darbuotojas; dr. Jonas Satkūnas, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojas; dr. Agnė Venckutė-Aleksienė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslo darbuotoja; Indrė Satkūnienė, Kolekcijų skyriaus vyr. specialistė.

 

Gamtos tyrimų centro Kolekcijų skyrius

2024 m. spalio 28–30 d. vyko 5-oji tarptautinė elektroninė konferencija „Foods“ apie maisto produktų sudėtį, technologijų pritaikymą bei tvarumą. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pažangiausiems moksliniams tyrimams ir technologijoms, susijusioms su maisto sudėties pagerinimu, kokybe ir sauga.

Mokslo darbuotoja dr. Iglė Vepštaitė-Monstavičė sesijoje „Maisto mikrobiologija“ pristatė stendinį pranešimą „The epiphytic microorganisms inhabiting rosehips and rowanberry“ (Iglė Vepštaitė-Monstavičė, Juliana Lukša-Žebelovič, Živilė Strazdaitė-Žielienė, Saulius Serva, Elena Servienė).

Nuoroda: https://sciforum.net/event/Foods2024?section=#welcome